Egiptiečių mitologija: Skirtumas tarp puslapio versijų

Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Synthebot (aptarimas | indėlis)
Timas (aptarimas | indėlis)
Eilutė 20:
Keičiantis valdančioms grupuotėms tikėjimai būdavo apjungiami ir konsoliduojami.
 
Egiptiečių religijos paradoksas – jos vidinių prieštaravimų natūralus suvokimas. Kiekvienas miestas ar net kiekviena šventykla turėjo savo dievus ir net tiems patiems dievams suteikdavo visiškai skirtingas funkcijas ir kilmę. Bet, kiek galima spręsti pagal išlikusius šaltinius, tokie prieštaravimai nekėlė egiptiečiams jokio diskomforto, netgi priešingai, [[faraonas|faraonui]] Echnatonui (Amenchotepui IV) įvedus vienatinio dievo [[Atonas|Atono]] (Saulės disko) reformą ir panaikinus senuosius dievus, kilo didžiulis pasipriešinimas.
 
 
== Atono Kultas ==
Atonas kaip vienas iš saulės dievo vardų bei įvaizdžių gyvavo ir senaisiais laikais, dar prieš Echnatono reformą. Tačiau jam tiek dėmesio nebuvo skiriama.
XVIII dinastijos pabaigoje Amono žyniai, ypač Karnako Amono žyniai, ėmė savo rankose laikyti labai didelę galią, todėl faraono valdžia palaipsniui ėmė silpti. Faraonoas Amenchotepas III rėmė Amono žynius funduodamas Karnako bei Luksoro šventyklas. Tuo tarpu į sostą sėdus jo sūnui Amenchotepui IV Amonas buvo uždraustas, o Atonas imtas garbinti.
Reformos metu faraonai patys atnašaudavo aukas dievams, todėl žmonės turėjo garbinti faraoną bei jo žmoną, kaip gyvuosius dievus, kad šie galėtų atnašauti aukas Atonui. Aišku, senasis kultas nebuvo taip stipriai suvaržytas, nes daugelis paprastų žmonių, netgi didikų savo namuose vis tiek laikė slaptus altorėlius dievams Ozyriui, Bastetai, Besui ir pan...
Mirus Echnatonui jo sūnus Tutanchamonas sugražino senąją religiją.
 
{{Mitstub}}