01:14, 27 rugpjūčio 2008 versija taisyti RokasT (aptarimas \| indėlis) 347 keitimai →‎Futūrum III ← Prieš tai darytas keitimas		22:41, 27 rugpjūčio 2008 versija taisyti anuliuoti RokasT (aptarimas \| indėlis) 347 keitimai Nėra keitimo santraukos Kitas pakeitimas →
Eilutė 1: {{Babel-2\|lt\|en-3}} Graikų kalbos veiksmažodinė sistema ~~nedaug~~išlaikiusi ~~tepasikeitusi~~daug ~~nuo~~savybių, ~~indoeuropiečių~~paveldėtų ~~prokalbės~~iš ~~laikų,~~ ~~todėl~~indoeuropiečių ~~ji labai sudėtinga~~prokalbės. ~~Vienas graikų~~Graikų kalbos veiksmažodis turi ~~žymiai~~labai ~~daugiau~~daug formų~~, nei lotynų kalba ir daugelis kitų indoeuropiečių kalbų~~. Veiksmažodžiai turi tris skaičius – vienaskaitą, daugiskaitą ir retai vartojamą dviskaitą. Asmenų kaip ir visose indoeuropiečių kalbose yra trys. Senovės graikų kalboje nėra labai ryškaus veiksmažodžio laikų skirtumo – pirmiausia yra skiriami veikslai. Veikslų yra trys: įvykio (~~aoristas~~perfektyvas), eigos (infektas) ir būsenos (perfektas). Kiekviena iš keturių veiksmažodžio nuosakų – ~~tiesioginės~~tiesioginė (~~indikatyvo~~indikatyvas), ~~tariamosios~~tariamoji (~~konjukntyvo~~konjukntyvas), ~~liepiamosios~~liepiamoji (~~imperatyvo~~imperatyvas) ir ~~geidžiamosios~~geidžiamoji (~~optatyvo~~optatyvas) – turi visus tris veikslus. Atskirai yra ir būsimasis laikas; konjuntyvas ir imperatyvas neturi būsimojo laiko. Be to, kiekvienos nuosakos kiekvienas laikas turi dvi veiksmažodžio rūšis – veikiamąją (aktyvą) ir bendrąją (medio-pasyvą), o būsimajame laike ir aoriste atskirai egzistuoja tiek aktyvas, tiek medialis, tiek ir pasyvas. Atskiras yra būsimasis laikas – jis reiškia tik laiką, bet ne veikslą. Tai kontrastuoja trijų jau minėtų veikslų visumai. Be to, konjuntyvas ir imperatyvas neturi būsimojo laiko. Dėl to manoma, kad būsimasis laikas gali būti vėlesnės kilmės. Graikų veiksmažodžio laikų ir veikslų derinius vaizduoja tokia lentelė:▼ Kiekvienos nuosakos kiekvienas laikas turi dvi veiksmažodžio rūšis – veikiamąją (aktyvą) ir bendrąją (medio-pasyvą), o būsimajame laike ir aoriste atskirai egzistuoja tiek aktyvas, tiek medialis, tiek ir pasyvas. Yra vartojamos pirminės ir antrinės galūnės. Pirminės galūnės vartojamos esamojo laiko (išskyrus imperfektą) bei perfekto sistemoje, konjunktyve, o antrinės – aoriste, optatyve ir imperfekte. ▲Graikų veiksmažodžio laikų ir veikslų derinius indikatyve vaizduoja tokia lentelė: {\| class="wikitable" border="1" cellspacing="0" cellpadding="2" style="text-align:center" eilutė 251 ⟶ 257: Aoristas reiškia veiksmą, kuris yra įvykęs (t. y., užbaigtas, lokalizuotas, o ne išplitęs laike). Lietuvių kalboje tai atitinka būtąjį kartinį laiką su perfektyvinį atspalvį suteikiančiais priešdėliais, pvz., έδραμον (''pabėgau'', ''nubėgau'' ir pan.). Aoristas, kaip ir futūras, sudaromas su priesaga -σ- bei jungiamuoju balsiu -α- (formantas -σα-). Kadangi tai būtasis laikas, jis naudoja augmentą ir antrines galūnes. Svarbesni bruožai: * aktyvas, pasyvas ir medialis turi atskiras formas eilutė 307 ⟶ 313: \|} Optatyvas (act. ir med.) padaromas papildoma priesaga -ι- (pass. -ιη-). Taigi act. ir med. jai susiliejus su jungiamuoju balsiu -α- gaunamas junginys -αισαι-, kurį faktiškai galima laikyti aoristo optatyvo formantu (kaip -οι- ''Praesens'' atveju). Pasyve -θη- sutrumpėja iki -θε-, bet daugiskaitoje vėl vartojama priesaga -ι-. Gretimi balsiai susilieja į dvibalsius. {\| class="wikitable" border="1" cellspacing="0" cellpadding="2" style="text-align:center"

RokasT