Giroskopas: Skirtumas tarp puslapio versijų

Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Freon (aptarimas | indėlis)
Nėra keitimo santraukos
Lot-bot-as (aptarimas | indėlis)
S Kai kurių rašybos, skyrybos, wiki ar kitų klaidų taisymas
Eilutė 5:
Didžiausią vertę moksle ir technikoje turi simetriniai giroskopai, kurie turi sukimosi simetriją ašies atžvilgiu. Ta ašis vadinama geometrie arba giroskopo figūrine ašimi. Simetrinio giroskopo teorija paprastesnė ir svarbesnė negu nesimetrinio giroskopo. Paprastai vienas giroskopo ašies taškų yra įtvirtintas – giroskopo atramos taškas: giroskopo figūros ašies taškas O, kurios atžvilgiu nagrinėjamas giroskopo sukimąsis. Bendru atveju giroskopo judėjimas susideda iš atramos taško O judėjimo ir sukimosi apie momentinę ašį, einančią per tą tašką O (pvz.: vilkelis – giroskopas su judančiu atramos tašku).
 
Pagrindiniu teorijoje laikomas giroskopas, kurio atramos taškas nejuda, o bendru atveju, kai atramos taškas judantis, suvedamas į šį atskirą atvejį. Kad giroskopo ašis galėtų laisvai suktis erdvėje, giroskopas įstatomas kardaninėje pakaboje. Giroskopo smagračio sukimosi ašis AA , vidurio žiedo sukimosi ašis BB ir išorinio žiedo sukimosi ašis DD kertasi taške vadinamame kardaninės B pakabos centru( AA ⊥ BB ), o ( BB ⊥ DD ). Toks giroskopas turi tris laisvės laipsnius ir gali laisvai suktis apie kardaninės pakabos centrą. Jeigu D kardaninės pakabos centras arba atramos taškas sutampa su giroskopo masių centru, tai toks giroskopas vadinamas pusiausvyruoju. Pagal Eilerio teoremą, giroskopo judėjimą nejudančio atramos taško O atžvilgiu galima įsivaizduoti kaip sukimąsi apie neorentuotą ašį einančią per šį tašką.