Elias Canetti: Skirtumas tarp puslapio versijų
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Nėra keitimo santraukos |
SNėra keitimo santraukos |
||
Eilutė 6:
Pirmosios kalbos, kurias išmoko Kanetis, buvo viduramžių ispanų (ją daugelį šimtmečių kalbėjo ištremti žydai) ir bulgarų. Dar būdamas vaikas, jis su šeima persikėlė į Mančesterį, kur išmoko anglų kalbą. Po ankstyvos tėvo mirties [[1913]] m. motina su vaikais išvyko iš Anglijos ir apsistojo Vienoje. Būdamas aštuonerių metų, išmoko vokiečių kalbą, kuria rašė savo kūrinius. Vienoje pradėjo lankyti mokyklą, po to mokėsi Ciuriche ir Frankfurte prie Maino, kur persikėlė visa šeima.
[[1924]] m. Vienoje jis pradėjo studijuoti chemiją, [[1929]] m. apgynė mokslinį laipsnį. Be chemijos labai susidomėjo literatūra ir sumanė sukurti 8 tomų romaną apie žmogaus beprotybę. Iš čia atsiranda romanas "[[Apakimas]]", kuris buvo išleistas Vienoje, tačiau didesnio susidomėjimo sulaukė daug vėliau. Per rašytojo ir kritiko Karlo Krauso paskaitas Kenetis susipažino su būsima Veca. Po pirmojo - ir vienintelio - romano jis parašė dramą "[[Vestuvės]]". Antroji drama sukurta netrukus po pirmosios, buvo satyra apie masinės isterijos atsiradimą.
Vokiečiams aneksavus į
Kelionės į Maroką užrašai buvo išleisti pavadinimu "[[Marakešo balsai]]". [[1963]] mirė Veca Kaneti. Su antrąja žmona Hera Bušor ir jų dukterimi Kanetis iki savo mirties gyveno Londone ir Ciuriche. Nuo [[1971]] m.
|