Vikipedija

Kazimieras Viktoras Banaitis: Skirtumas tarp puslapio versijų

Naršyti istoriją interaktyviai
← Prieš tai darytas keitimasKitas pakeitimas →
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
VizualusVikitekstas
Brox (aptarimas | indėlis)
24 705 keitimai
Lazdynas (aptarimas | indėlis)
51 001 keitimas
papildyta
Eilutė 1:
[[Image:PLCH-BANAITIS KAZIMIERAS VIKTORAS.jpg|thumb|Kazimieras Viktoras Banaitis]]
'''Kazimieras Viktoras Banaitis''' ([[1896]] m. [[kovo 5]] d. [[Vaitiekupiai|Vaitiekupiuose]], ([[Sintautai|Sintautų valsčius]] valsč., [[Šakiai|Šakių]] apskr]].) – [[1963]] m. [[gruodžio 25]] d. [[Bruklinas|Brukline]], [[JAV]]) – kompozitorius, pedagogas, dirigentas.
 
==Biografija==
 
Gimė [[Lietuvos Nepriklausomybės Aktas|Lietuvos Nepriklausomybės akto]] signataro [[Saliamonas Banaitis|Saliamono Banaičio]] ir Marijos Pranaitytės-Banaitienės šeimoje. [[1902]]–[[1905]] m. mokėsi tėvo įkurtoje slaptoje lietuviškoje mokykloje, o muzikos mokė vargonininkas Vaivada.
 
[[1906]] m. su šeima persikėlė į [[Kaunas|Kauną]], kur iš pradžių mokėsi liaudies mokykloje, o [[1908]] m. įstojo į antrąją rusų gimnazijos klasę, privačiai mokėsi muzikos. [[1911]]–[[1914]] m. lankė privačią Ippo-Gechtmano muzikos mokyklą. Čia mokėsi fortepijono (dėst. Helena Lopuska-WylerzinskaVylerzinska ir kt.), teorines disciplinas dėstė [[Maskva|Maskvos]] konservatorijos auklėtinis Sinicynas. 1914 m. pavasarį viešame koncerte jau akompanavo dainininkei [[Adelė Galaunienė-Nezabitauskaitė|Adelei Galaunienei-Nezabitauskaitei]].
 
Kilus [[Pirmasis pasaulinis karas1PK|Pirmajam pasauliniam karui]], su gimnazija evakuavosievakavosi į [[Rusija|Rusijos]] gilumą – Roslavlį ([[Smolenskas|Smolensko]] gubernija]]). Čia [[1914]]–[[1915]] m. mokėsi berniukų gimnazijoje, 1915 m. buvo įstojęs į [[Peterburgo universitetas|Peterburgo universiteto]] juridinį fakultetą, bet tais pačiais metais grįžo į Lietuvą ir trumpam apsistojo [[Vilnius|Vilniuje]].
 
1915 m. rudenį grįžo į Kauną ir tėvo įkurtoje pirmojoje lietuviškoje gimnazijoje dėstė istoriją, geografiją, lotynų, vokiečių ir prancūzų kalbas, subūrė 40 dalyvių chorą ir [[1916]] m. [[sausio 13]] d. viešame koncerte jam dirigavo ir akompanavo. Choras atliko ir dvi jaunojo dirigento harmonizuotas liaudies dainas „Jau saulutė teka“ ir „Vidur tamsios nakties“. Didelio pasisekimo susilaukė [[Stasys Šimkus|Stasio Šimkaus]] daina „Lietuviais esame mes gimę“.
 
[[1919]]–[[1921]] m. tarnavo [[Lietuvos kariuomenė]]je Kaune ir Vilniuje, įstojo į [[Kauno karo mokykla|karo mokyklą]], dirbo [[Karys (žurnalas)|„Kario“]] redakcijoje, vadovavo kariūnų chorui, rengė koncertus. 1921 m. atleistas iš karo tarnybos, gyveno [[Praha|Prahoje]], kur privačiai studijavo kompoziciją pas O. Šiną. [[1922]] m. išvyko į [[Vokietija|Vokietiją]], ten iki [[1925]] m. studijavo filosofiją ir meno istoriją [[LeipcigasLeipcigo universitetas|Leipcigo universitete]]. universitete<ref> {{VLE|II}}, 594 psl. </ref> [[1928]] m. baigė Leipzigo konservatoriją – kompoziciją studijavo pas prof. SigfridąZigfridą Karg-Elertą, o fortepijoną – pas prof. O. KellerįKelerį. Studijuodamas sukūrė nemaža kamerinių kūrinių.
 
Grįžęs į Kauną, nuo [[1928]] m. [[Kauno muzikos mokykla|Kauno muzikos mokykloje]] (nuo [[1933]] m. [[Kauno konservatorija|konservatorija]]) dėstė harmoniją, muzikos teoriją ir bendrąjį fortepijoną. Nuo [[1937]] m. – profesorius, 1937–[[1943]] m. (su pertrauka) – konservatorijos direktorius.
 
[[1944]] m. pasitraukęs į Vokietiją, kiek pagyveno [[Drezdenas|Drezdene]] ir [[Berlynas|Berlyne]], paskui nuvyko į lietuvių pabėgėlių stovyklas [[Bavarija|Bavarijoje]] (Arnstorfe, Mūldorfe, Spackenburge), kur vadovavo chorams, vaikus mokė skambinti fortepijonu, harmonizavo liaudies dainas. [[1949]] m. atvyko į JAV – Brukliną (globojo muzikas [[Ksaveras Strumskis]] ir kt.), [[1950]]–[[1951]] m. vadovavo Lietuvių operos chorui ir vyrų vokaliniam oktetui „Aidai“, turėjo privačią muzikos studiją.
 
[[1949]] m. atvyko į JAV – Brukliną (globojo muzikas [[Ksaveras Strumskis]] ir kt.), [[1950]]–[[1951]] m. vadovavo Lietuvių operos chorui ir vyrų vokaliniam oktetui „Aidai“, turėjo privačią muzikos studiją.
 
==Kūryba==
K.V.Banaitis žinomas kompozitorius, sukūręsSukūrė daug vokalinių ir instrumentinių kūrinių. Tai choro ir [[solo]] dainos, kantata „Sveika būk, tėvų šalie“, „Giesmė Kunigaikštienės [[Birutė]]s garbei“, [[opera]] „Jūratė ir Kastytis“ – [[1955]] m. ([[1970]] m. išleista ir įrašyta į plokštelę, premjera [[1972]] m. [[balandžio 29]] d.). ▼
 
▲K.V.Banaitis žinomas kompozitorius, sukūręs daug vokalinių ir instrumentinių kūrinių. Tai choro ir [[solo]] dainos, kantata „Sveika būk, tėvų šalie“, „Giesmė Kunigaikštienės [[Birutė]]s garbei“, [[opera]] „Jūratė ir Kastytis“ – [[1955]] m. ([[1970]] m. išleista ir įrašyta į plokštelę, premjera [[1972]] m. [[balandžio 29]] d.).
 
Harmonizavo apie 500 lietuvių liaudies dainų, kurių nemažai išleista atskirais sąsiuviniais: „Liaudies dainos chorui“ [[1934]]–[[1935]] m., „Liaudies dainos mišriajam chorui“ [[1948]] m. (Vokietijoje), „Liaudies dainos mišriajam chorui“ 1950 m. ([[Čikaga|Čikagoje]]), „ Liaudies dainos mišriajam chorui“ 1951 m. (Čikagoje), „100 liaudies dainų“ 1951 m. (Čikagoje), „Aušrelė vakarinė“ [[1987]] m. (Vilniuje, sudarė A. Petrauskas), „30 liaudies dainų vyrų chorui a cappella“ [[1991]] m. (Kaune) ir „88 liaudies dainos“ [[1993]] m. (Čikagoje).
 
Sukūrė kūrinių [[smuikas|smuikui]], [[fortepijonas|fortepijonui]], [[violančelė|violončelei]] ir kitiems instrumentams, parašė straipsnių ir recenzijų. Jo dainos „Lino žiedas“, „Po aukštus kalnus“, „Paskutinis vakarėlis“, „Nei vėjas pučia“, „Atsikėlus anksti rytelį“ skambėjo JAV ir [[Kanada|Kanados]] lietuvių [[dainų šventė]]se Čikagoje ir [[Torontas|Toronte]], jo dainas dainuoja ir Lietuvos chorai. <ref>[[Boleslovas Zubrickas]]. [[Pasaulio lietuvių chorvedžiai]]: enciklopedinis žinynas. Vilnius, 1999. ISBN 9986-529-21-2</ref>
 
[[1996]] m. išleista muzikologės Onos Narbutienės knyga „Kazimieras Viktoras Banaitis“. Kompozitorius minimas ir Vokietijos enciklopedijoje „Riemann Musik Lexikon“.
 
== Šaltiniai ==
{{ref}}
 
==Literatūra==
*[[Boleslovas Zubrickas]]. [[Pasaulio lietuvių chorvedžiai]]: enciklopedinis žinynas. Vilnius, 1999. Informacijos publikavimui gautas žodinis autoriaus leidimas. ISBN 9986-529-21-2
*[[Ona Narbutienė]]. Kazimieras Viktoras Banaitis. - V.: Baltos lankos, 1996. - 234 p., [10] iliustr. lap. - ISBN 9986-403-85-5
 
Rodomas puslapis "https://lt.wikipedia.org/wiki/Kazimieras_Viktoras_Banaitis"