RokasT
Prisijungė 13 sausio 2006
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
SNėra keitimo santraukos |
Nėra keitimo santraukos |
||
Eilutė 399:
|-
|}
==Gramatika==
''Toliau pateikiama tik bendra gramatikos apžvalga. Plačiau gramatika aprašyta straipsnyje [[Graikų kalbos gramatika]].''
Graikų kalboje greta įprastų žodžio dalių yra dvi morfologinės nuolatinės priemonės, naudojamos gramatinėms kategorijoms reikšti:
* augmentas
* reduplikacija
Augmentas yra trumpa žodžio priekyje klijuojama dalelytė, kuri žymi praeitį (t. y. būtąjį laiką). Taip pat randama sanskrite.
Reduplikacija yra žodžio ar jo dalies kartojimas. Randama daugelyje kalbų šeimų ir naudojama įvairiems tikslams. Indoeuropiečių kalbose galėjo būti naudojama būsenos veikslui (aspektui) reikšti. Kai kuriose senesnėse indoeuropiečių kalbose yra reduplikacijos liekanų (lot. ''currō'' > ''cucurrī'', gotų ''laikan'' > ''lailaik'' ir pan.).
===Augmentas===
Graikų kalboje augmentas yra ε- arba pirmojo dvibalsio dėmens pailginimas. Jeigu veiksmažodžio šaknis prasideda priebalsiu, tuomet dedamas ε-:
κρίνω > έκρινον
Jeigu veiksmažodis prasideda balsiu, augmentas yra to balsio pailginimas:
ονομάζω > ωνόμαζον
Jeigu veiksmažodis prasideda dvibalsiu, augmentas yra to dvibalsio pirmojo dėmens pailginimas:
ευρίσκω > ηύρισκον
Taigi augmento taisyklės yra tokios:
* α > η (ilgas a Atikos tarmėje virsta ilgu e)
* ε > η
* ι > ι
* ο > ω
* υ > υ
* α, η, ι, υ, ω nepasikeičia (nes jie ir taip ilgi)
* αι > η
* ει > η
* οι > ω
* αυ > αυ ηυ
* ευ > ηυ
* ηι, ωι, ηυ nepasikeičia (nes jų pirmieji dėmenys ir taip ilgi)
===Reduplikacija===
Graikų kalboje reduplikacija yra skiemens, kurį sudaro pirmasis veiksmažodžio priebalsis ir garsas -ε- (arba -ι-), pridėjimas prie veiksmažodžio priekio. Visgi taip daroma tik, jeigu veiksmažodis prasideda vienu priebalsiu arba trankiojo ir sklandžiojo priebalsių junginiu:
θηρεύω > τεθήρευκα
γράφω > γέγραφα
Kaip matyti iš pirmojo pavyzdžo, jeigu veiksmažodis prasideda aspirata, tai reduplikuojamajame skiemenyje vartojama neaspiruota priebalsio atmaina.
Jeigu žodis prasideda balsiu (dvibalsiu) arba kitokiu priebalsių junginiu negu kaip minėta prieš tai, tada reduplikaciją atstoja augmentas:
ονομάζω > ωνόμακα
κτίζω > έκτικα
==Fonetika==
Graikų kalba turi penkis ilguosius ir trumpuosius balsius (taigi ir ilgųjų trumpųjų balsių opoziciją) bei dvibalsius αι, ει, οι, αυ, ευ (iš dalies ir ηι bei ωι).
Priebalsių yra devyni. Kiekvienas iš bazinių priebalsių p, t, k turi skadųjį ir duslųjį variantą, o duslieji priebalsiai – dar ir aspiruotą variantą (skardieji aspiruotieji priebalsiai buvo suduslinti dar mikėniškuoju laikotarpiu):
{| class="wikitable" border="1" cellspacing="0" cellpadding="2"
|-
! colspan="12" style="background:#cfcfcf;" | Veiksmažodžių galūnės
|- style="background:#dfdfdf;" |
! colspan="4" | Pirminės
! colspan="4" | Antrinės
! colspan="4" | Imperatyvas
|-
! colspan="2" | ''act.''
! colspan="2" | ''med.-pass.''
! colspan="2" | ''act.''
! colspan="2" | ''med.-pass.''
! colspan="2" | ''act.''
! colspan="2" | ''med.-pass.''
|-
| -ω, -μι* || -μεν || -μαι || -μεθα || -μ<sup>5</sup> || -μεν || -μην || -μεθα || – || – || – || –
|-
| -σι<sup>1</sup> || -τε || -σαι<sup>4</sup> || -σθε || -ς || -τε || -σο<sup>8</sup> || -σθε || -ε** || -τε || -σο<sup>9</sup> || -σθε
|-
| -τι<sup>2</sup> || -ντι<sup>3</sup> || -ται || -νται || -τ<sup>6</sup> || -ντ<sup>7</sup> || -το || -ντο || -τω || -ντων || -σθω || -σθων
|-
|}
{| class="wikitable" border="1" cellspacing="0" cellpadding="2" style="text-align:center"
|-
! style="background:#cfcfcf;" |
! style="background:#cfcfcf;" |сolspan="2" |π ||сolspan="2"| τ ||сolspan="2"| κ
|-
! style="background:#cfcfcf;" | Skardus
! style="background:#cfcfcf;" | Duslus
|-
! style="background:#cfcfcf;" | Aspiruotas
| – || φ || χ | θ
|-
! style="background:#cfcfcf;" | Neaspiruotas
| π || τ || κ || β || δ || γ
|-
|}
[[en:User:RokasT]]
| |||