Graikų mitologijoje '''Echidna''' (''ekhis'', „ji gyvatė“) graikų mitologijoje – mitinė pabaisa, vadinama „Visų monstrų motina“. [[Hesiodas]] [[Teogonija|Teogonijoje]] Echidną aprašė kaip pabaisą, kuri su [[Tifonas|Tifonu]] susilaukė visų didžiausių monstrų graikų mitologijoje. Ji dažniausia priskiriama prie [[Uranas (mitologija)|Urano]] ir [[Gaja|Gajos]], arba [[Keto]] vaikų arba [[Chrisaoras|Chrisaoro]] ir [[Kalirhojė]]s. Ji turėjo gražios moters veidą ir gyvatės kūną. Gyveno tarpeklyje, toli nuo dievų ir žmonių. Kai ji kartu su Tifonu užpuolė [[Olimpas|Olimpo]] kalną, [[Dzeusas]] juos nugalėjo ir Tifoną įkalino po [[Etna|Etnos]] ugnikalniu. Bet Dzeusas leido Echidnai ir jos vaikams gyventi, kaip iššūkį būsimiems didvyriams. Jos vaikus nugali [[Heraklis]], [[Belerofontas]], [[Edipas]]; tai žymi herojinės mitologijos pergalę prieš teramorfizmą.
Tifono ir Echidnos palikuonys:
Eilutė 21:
Šios būtybės pavadinimą (arba zoologinį pavadinimo atitikmenį) savo pavadinime naudoja grupė „[[Echidna aukštyn]]“.
