Vieningasis Lietuvių Nacionaldarbininkų Sąjūdis: Skirtumas tarp puslapio versijų
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
S →Nuorodos: -Kategorija:Antisemitizmas tėvinė kategorija |
|||
Eilutė 33:
== Partijos veikla ==
Vieningasis Lietuvių Nacionaldarbininkų Sąjūdis (sutrumpintas pavadinimas – Nacionaldarbininkų Sąjūdis, trumpas pavadinimas – VLNDS) – vienintelė Lietuvos politinė partija, atstovaujanti Lietuvių Naciją.
IŠTAKOS
Vieningasis Lietuvių Nacionaldarbininkų Sąjūdis, įkurtas 2007 m. vasario 25 d. Šiauliuose, kaip sąmoningiausių Lietuvių, neabejingų savo Tautai, Nacijai ir Tėvynei, jaučiančių asmeninę atsakomybę už Lietuvių Nacijos dabartį, praeitį ir ateitį, susivienijimas. Lietuvių, kurie ne tik nori ir žino kaip, bet turi valios ir yra pasiryžę sustabdyti Lietuvių Nacijos dvasinį ir fizinį naikinimą bei Lietuvos Valstybės, kaip visų Lietuvių Tėvynės, galutinį sugriovimą, kurį vykdo parsidavęs, Lietuvą valdantis kairiųjų ir dešiniųjų pseudoelitas.
Pirmas etapas
Pirmąja Lietuvių Tautos interesų gynimo organizacija buvo Lietuvių Nacionalsocialinės Vienybės Sąjunga (LNSVS), kurios steigiamasis suvažiavimas įvyko 1996 m. lapkričio 24 d. Šiauliuose, ,,Laiko“ kino teatre. LNSVS steigėjais buvo pirmieji Lietuvos nepriklausomybės gynėjai, Lietuvos kariuomenės kūrėjai, šauliai, savanoriai: dimisijos leitenantas Vaclovas Lukšys, viršila Mindaugas Murza (Gervaldas), eilinis Juozapas-Jonas Zieringis, jaunesnysis puskarininkis (dabar vadinama - jaunesnysis seržantas) Algimantas Čekanavičius, atsargos vyresnysis leitenantas Žilvinas Gairionis.
LNSVS buvo įkurta kaip visuomeninė-nacionalistinė organizacija, kurios tikslas – nepriklausoma Lietuvos valstybė ir sąmoninga Lietuvių Tauta – pilnateisė savo valstybės šeimininkė.
Steigėjų bendru sutarimu LNSVS vadovu buvo išrinktas Mindaugas Murza (Gervaldas).
Antras etapas
1999 m. gruodžio mėn. įkuriama visuomeninė organizacija – Lietuvių Tautinio Darbo Sąjunga (LTDS), kuri įregistruota Šiaulių miesto savivaldybėje.
2000 m. gegužės 14 d. Šiauliuose vykusiame nacionalistų suvažiavime, kuriame dalyvavo 137 atstovai, buvo nuspręsta pertvarkyti LNSVS ir jos pagrindu įkurti politinę partiją, kuri buvo pavadinta Lietuvių Nacionalsocialine Partija (LNSP).
Nuo pat susikūrimo pradžios tiek LNSVS, tiek LNSP vadovai ir nariai buvo persekiojami antilietuviškos-antitautinės valdžios ir jai pavaldžių specialiųjų tarnybų, o organizacijos būstinėse ir narių namuose sistemingai daromos kratos, rengiami teismai, siekiant įbauginti organizacijos narius ir tautiečius, norinčius į ją įstoti ar ją paremti.
Nežiūrint visų bandymų paralyžiuoti, o po to visiškai sunaikinti organizaciją, nacionalistų vadovas Mindaugas Murza (Gervaldas) ir jo bendražygiai žadino Tautą, leisdami informacinius lapelius ,,Nacijos balsas“, o vėliau laikraštį ,,Tautos kelias“, bei organizuodami mitingus, piketus ir demonstracijas svarbiausiais Tautos gyvenimo klausimais.
Vieni iš svarbiausių mitingų buvo nukreipti prieš ,,Mažeikų naftos“, ,,Lietuvos telekomo“ „privatizavimą“ ir pardavimą užsieniečiams, Lietuvos Respublikos Konstitucijos 47 straipsnio (žemės pardavimas užsieniečiams) pakeitimą, Lietuvos narystę Europos Sąjungoje, žydo-masonijos įsigalėjimą, žydų ir jų pakalikų persekiojamų Lietuvių (Aleksandro Lileikio, Kazio Gimžausko) teismus. Renginiai vyko Vilniuje, Šiauliuose, Kaune ir kituose Lietuvos miestuose ir miesteliuose.
Dėl to, kad nacionalistai ne tik viešino Tautai daromus nusikaltimus, bet ir įvardijo juos organizuojančias jėgas bei jų vadovus, apgaule Lietuvos valstybę užvaldžiusi kairiųjų-dešiniųjų klika net dešimt kartų atsisakė įregistruoti visų Lietuvių interesus ginančią organizaciją Teisingumo ministerijoje.
Trečias etapas
2000 m. rudenį LNSP vadovai pakvietė visas save patriotinėmis vadinusias partijas vienytis į vieną tautinę politinę jėgą, kuri galėtų būti rimta atsvara antitautinėms blogio jėgoms, sistemingai naikinančioms Lietuvių Naciją. Deja, toliau bevaisių susitikimų, ginčų ir tuščiažodžiavimo nebuvo pažengta ir LNSP pasiūlymas nebuvo įgyvendintas.
Pirma reali galimybė pradėti tautinių partijų vienijimosi procesą atsirado sutarus sujungti LNSP ir mažą, neveiklią, tik popieriuose egzistuojančią Lietuvos Gyvenimo Logikos Partiją (LGLP), bet dėl LGLP pirmininko Vytauto Bernatonio išdavystės šis procesas nutrūko.
Kitas bandymas įvyko 2001 m. rudenį, kai buvo nuspręsta sujungti LNSP ir Lietuvos Nacionaldemokratų Partiją (LNDP), kuriai tuo metu vietoj Rimanto Smetonos vadovavo Kazimieras Uoka.
Ketvirtas etapas
2002 m. gegužės 1d. jungtinis abiejų partijų suvažiavimas LNDP pirmininku išrinko Mindaugą Murzą (Gervaldą), bet tikros vienybės jungtinėje partijoje pasiekti nepavyko, nes smetonininkų-uokininkų LNDP dalis buvo mažiau idėjiška, o LNSP dalis labiau idėjiška ir kovinga, bet susijungus partijoms visi partiniai postai buvo pasidalinti po lygiai, todėl dėl nuolat ieškomų kompromisų LNDP negalėjo atlikti to darbo, kokį būtų atlikusi, jei smetonininkų-uokininkų sparnas būtų suvokęs ideologinės vienybės ir drausmės būtinybę, siekiant svarbiausio tikslo.
LNDP veikla daugiausiai buvo vykdoma Mindaugo Murzos (Gervaldo ) ir jo bendražygių pastangomis, o nuosaikusis LNDP sparnas daugiausia užsiiminėjo vadovo kritika ir vidiniu trukdymu.
Nežiūrint įvairių kliūčių, Mindaugo Murzos (Gervaldo) vadovaujama LNDP 2002 m. vykusiuose savivaldos rinkimuose išleidusi tik kelis tūkstančius litų sugebėjo Šiauliuose surinkti daugiau kaip 10% balsų ir tapti trečia pagal balsų skaičių politine jėga, iškovojusia 4 mandatus.
Šis politinis laimėjimas nemažai daliai LNDP narių turėjo neigiamą poveikį. Atsirado nepagrįstas tikėjimas, kad toliau be sunkaus darbo ir didelių pastangų LNDP pavyks nugalėti visus savo politinius priešininkus.
Matydamas perdėtą pasitikėjimą savo jėgomis ir dalies LNDP narių prisitaikymą prie esamos padėties, Mindaugas Murza (Gervaldas) pabandė sužadinti LNDP narių idealizmą, iškeldamas idėją reformuoti LNDP. Ši idėja buvo pristatyta Šiauliuose 2005 m. balandžio 10 d., paskelbiant Vieningosios Nacionaldarbininkų Partijos (Nacionalinio Sąjūdžio) steigiamosios deklaracijos projektą.
Deja, šis bandymas išgelbėti LNDP nuo jos tapimo eiline politine partija, neturinčia aiškios tautinės ideologijos, dalyvaujančia rinkimuose ir kovojančia tik dėl valdžios ir jos teikiamų privilegijų, nepavyko. Nebematydamas galimybės taikiai išspręsti vidines problemas ir vaisingai dirbti kūrybinį darbą, Mindaugas Murza (Gervaldas) 2006 m. gruodžio 21d. atsistatydino iš LNDP pirmininko pareigų ir išstojo iš Lietuvos Nacionaldemokratų Partijos.
Penktas etapas
2007 m. vasario 25 d. Mindaugas Gervaldas paskelbė apie įkūrimą naujos ideologinės politinės jėgos, kuri buvo pavadinta – Vieninguoju Lietuvių Nacionaldarbininkų Sąjūdžiu (VLNDS).
IDEOLOGIJA
Šiandien, kaip ir visada visų tautų istorijoje buvo, yra ir bus, tautų nelaimių ir valstybių žlugimo pagrindinės priežastys išlieka tos pačios: 1) nacionalinės ideologijos ir religijos atsisakymas; 2) tautos išdavikų ir svetimųjų užsienio jėgų valdymas.
Dabar, kai Lietuvoje ir visoje Europoje vis labiau įsigali kosmopolitinis materializmas, kuris ne tik mūsų Tautą, bet ir visus europiečius veda į išsigimimą ir visapusišką susinaikinimą, vienintelis visų mūsų išsigelbėjimas yra nacionalinė ideologija ir idėjiniai vadovai, žadinantys savo tautų nacionalinę-rasinę sąmonę ir savo nauju tikėjimu uždegantys tautas pakilti naujoms kovoms, naujoms pergalėms ir tikram žmogiškam gyvenimui.
Mes kovojame ne tik už Lietuvių Nacijos ir europiečių bei jų pagrindo – šiaurietiškosios rasės - išlikimą, bet ir už tai, kad atsikovotume prarastas pozicijas, už tai, kad Lietuviai taptų tikrais savo valstybės, o visi europiečiai - savo žemyno šeimininkais bei savo gerovės kūrėjais.
Dėl šių priežasčių ir gerbdami savo protėvių palikimą mes įkūrėme naują politinę jėgą – Vieningąjį Lietuvių Nacionaldarbininkų Sąjūdį, kuris padės mūsų Tautai susigrąžinti prarastą garbę ir išsikovoti deramą vietą naujoje europietiškoje Europoje.
Pagrindinės VLNDS ideologinės nuostatos:
VLNDS - vienintelė Lietuvos politinė jėga, kuri vadovaujasi savo ideologija.
VLNDS - vienintelė politinė jėga, kuriai Lietuvių Nacija yra aukščiausia vertybė.
VLNDS - vienintelė politinė jėga, kuri sako tai, ką galvoja, ir darys tai, ką sako.
VLNDS - vienintelė politinė jėga, kurios nariais negali tapti komunistai ir masonai.
VLNDS - vienintelė politinė jėga, kurios svarbiausias uždavinys – sukurti Tautą kaip bendruomenę.
VLNDS - vienintelė politinė jėga, kuri Tautai siūlo naują politinę ideologiją – nacionaldarbizmą.
VLNDS - vienintelė politinė jėga, kuri Tautai siūlo naują valdymo formą - gervaldiją.
VLNDS - vienintelė politinė jėga, kurios ideologija atsispindi VLNDS pavadinime: vienybė, Lietuviškumas, darbas vardan nacijos, veiklumas.
VLNDS - vienintelė politinė jėga, kuri kiekvieną savo narį įpareigoja kovoti prieš blogį, už Lietuvių Nacijos gerovę.
VLNDS – vienintelė politinė jėga, kuri ne tik gali, bet ir privalo pažadinti Lietuvių nacionalinę sąmonę, suvienyti Tautą, sustabdyti dvasinį ir fizinį Lietuvių Nacijos naikinimą mūsų Tėvynėje Lietuvoje ir sudaryti sąlygas naujos nacionalinės Lietuvos valstybės sukūrimui.
Tai galime įgyvendinti mes arba niekas!
VADOVYBĖ
VLNDS ideologas ir Vadas - Mindaugas Gervaldas.
Teritoriniams VLNDS padaliniams vadovauja kraštų, tėvonijų vadovai.
VEIKLA
Tik susikūrusi VLNDS 2007 m. suorganizavo piketą estų tautai palaikyti, piketą prie Lietuvos prezidentūros dėl besąlyginės desovietizacijos, mitingą Birželio 23 - iosios sukilėliams pagerbti.
VLNDS veikla ir toliau bus matoma, aiški ir nukreipta Lietuvių vienybei stiprinti ir Lietuvos valstybės galiai didinti.
== Išnašos ==
| |||