Vladimiras Leninas: Skirtumas tarp puslapio versijų

Būdamas Liaudies komisarų tarybos pirmininkas, Leninas tapo valstybės ir valdančiosios partijos vadovu. Uždraudęs visas dešiniąsias partijas, o [[1919]], panaikinęs visas kairiąsias partijas, jis galutinai įtvirtino [[vienpartinė sistema|vienpartinę sistemą]] ir komunistų nomenklatūros diktatą, įsteigė [[Politinis biuras|Politinį biurą]] bei CK sekretoriatą ir kelių žmonių rankose sutelkė visą valdžią padėjęs pamatus [[totalitarizmas|totalitarizmo]] įvedimui. [[Pilietinis karas|Pilietinio karo]] suirutę bei pašlijusią [[karinis komunizmas|karinio komunizmo]] doktrinos [[Ekonomika|ekonomiką]] Leninas, greitai susiorientavęs bandė įveikti „Naująja ekonomine politika“ [[1921]] m., turėjusią [[valstybinis kapitalizmas|valstybinio kapitalizmo]] elementų. 1920 metais pasirašė sutartį su Lietuva, turėdamas pripažinti jos valstybingumą ir nepriklausomybę.

 

Tais pačiais metais dėl sunkios ligos Leninas pasitraukė iš politikos, atverdamas kelią į valdžią [[Stalinas|J.Stalinui]] apie kurio charakterio neigiamas diktatoriškas savybes bandė įspėti bolševikų partijos vadovybę. Leninas, puikiai išnaudojęs susidariusią situaciją Rusijoje, yra atsakingas istorijai už ginkluotą perversmą, sukėlusį baltąjį terorą, į kurį buvo atsakyta raudonuoju, padedant bendražygiui, represinės saugumo institucijos [[ČK]] vadovui [[Feliksas Dzeržinskis|Feliksui Edmundovičiui Dzeržinskiui]], įgijusiam neregėtą mastą Peterburge, talkinant G.Zinovjevui. Neatsitiktinai 1918 m. rugpjūčio 11 d. – [[Fania Kaplan]] pasikėsino nužudyti Leniną ir sužeidė jį. Leninas vadovavosi klaidinga ekonomine teorija apie centralizuotos ekonomikos, neigiančios [[rinka|rinkos]] dėsnius ir [[konkurencija|konkurenciją]], efektyvumą, atmesdamas socialdemokratinę evoliucionistinę G.Plechanovo teoriją apie galimą taikią visuomenės raidą, beje, įvykusią Švedijoje. Dviejų skirtingų ekonominių sistemų Europoje egzistavimas, varžymasis ir konfrontacija privedė visą pasaulį iki II Pasaulinio karo, kurio kaina – apie 50 mln. gyvybių. Lenino bendražygiai – [[Stalinas|J. Stalinas]], [[Raudonoji Armija|Raudonosios armijos]] įkūrėjas L. [[Trockis]], M.Kalininas, J.Sverdlovas, S.Kamenevas, G.Zinovjevas.