Skroblaus versmės: Skirtumas tarp puslapio versijų

Skroblaus slėnyje – jo dugne ir šlaituose – gausu [[šaltinis|šaltinių]], maitinančių upelį vandeniu. Bobos daržo šaltinis tik vienas iš daugelio, bet būtent jis yra Skroblaus upelio ištakos. Šioje vietojeišsikrauna [[gruntinis vanduo|gruntinis vanduo]]. Gruntinio vandens sluoksnis yra labai vandeningas, nes jį maitina ne tik [[krituliai]], bet ir giliau slūgsančių tarpmoreninių sluoksnių vanduo. Šaltinio [[vanduo]] yra gėlas, skaidrus, bespalvis, bekvapis, pagal cheminę sudėtį – hidrokarbonatinio tipo. Vandenyje nėra [[geležis|geležies]], [[nitritai|nitritų]] ir [[amoniakas|amoniako]], o [[nitratai|nitratų]] kiekis daug mažesnis negu leistina norma. Šaltinio vanduo atitinka geriamajam vandeniui keliamus kokybės reikalavimus.

[[Geologija|Geologinės]] ir [[geomorfologija|geomorfologinės]] sąlygos yra pagrindas, nuo kurio priklauso [[hidrologija]] ir [[klimatas]], [[augalija]] ir [[gyvūnija]], galiausiai žmonių gyvensena, jų ryšiai ir santykiai su aplinka. Skroblaus [[aukštupys]] formavosi ypatingų geologinių sąlygų veikiamas. Nuo šiauriau stovėjusio paskutiniojo [[ledynas|ledyno]] pakraščio pietų kryptimi plūdę tirpsmo vandenys, suklojo smėlingą storymę, siekiančią iki 47 m storio, kurioje buvo „palaidoti“ [[ledas|ledo]] luistai. Pastariesiams tirpstant, formavosi [[termokarstinis slėnis|termokarstinis slėnis]]. Ledo ertmėse klostėsi smėlingos nuosėdos, kurios vėliau, ištirpus ledui, liko stūksoti termokarstinio slėnio dugne kalvų pavidalu. „Palaidoto“ ledo tirpimas ir jį dengusių [[nuogalos|nuogulų]] įdubimas vyko keliais etapais. Apie tai byloja termokarstinio slėnio pakraščiuose esančios terasos.

Maždaug prieš 12-13 tūkst. m., ištirpus paskutiniajam ledynui, termokarstinio slėnio dugne buvusiose įdubose tyvuliavo ežeriukai, kuriuose sėdo gėlavandenės karbonatinės nuosėdos. Jos aptinkamos atkarpoje tarp [[Margionys|Margionių]] ir [[Kapiniškės|Kapiniškių]]. Tuo pat metu augalijos nesutvirtintos smėlingos nuogulos buvo intensyviai pustomos [[vėjas|vėjo]], formavosi [[kontinentinės kopos|kontinentinės kopos]]. Vėliau termokarstiniu slėniu pradėjo tekėti Skroblaus upelis. Įdomu ir tai, kad būtent toje vietoje, kur dabar teka Skroblus, žemės gelmėse tūno du tektoniškai aktyvūs [[kristalinis pamatas|kristalinio pamato]] blokai. Rytinis blokas pamažu kyla, o vakarinis – leidžiasi. Skroblaus upelis yra tarsi prisiderinę prie šių neramių žemės gelmių elementų – jis prasideda ties minėtų blokų susilietimu ir teka išilgai lūžio.