Valstybinis Kernavės kultūrinis rezervatas: Skirtumas tarp puslapio versijų

Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Andrius.v (aptarimas | indėlis)
CD (aptarimas | indėlis)
Nėra keitimo santraukos
Eilutė 1:
[[Vaizdas:Kernaves kulturinis rezervatas.png|225px|right]]
 
'''Kernavės archeologijos ir istorijos muziejus-rezervatas''' įkurtas pietryčių Lietuvoje, dešiniajame[[Neris|Neries]] krante. Plotas 196,2 ha, direkcija [[Kernavė]]je. Rezervatas įsteigtas [[1989]] m. siekiant išsaugoti neįkainojamą archeologijos, istorijos ir gamtos paminklų kompleksą, nuo [[2004]] m. priklauso [[UNESCO pasaulio paveldas|UNESCO pasaulio paveldui]].
 
[[2004]] m. [[Sudžou]] mieste ([[Kinija]]) vykusioje 28-ojoje Pasaulio paveldo komiteto sesijoje Kernavės archeologinė vietovė įtraukta į [[UNESCO pasaulio paveldas|UNESCO pasaulio paveldo]] sąrašą.
 
==Gamtos ir kultūros vertybės==
::''Apie piliakalnius plačiau skaitykite str. [[Kernavės piliakalniai]].''
 
Vaizdingame [[Pajautos slėnis|Pajautos slėnyje]] netoli [[Neris|Neries]] aptikti gausūs archeologiniai radiniai ir 5 piliakalnių kompleksas liudija turtingą Lietuvos krašto istoriją. Gyventojai čia įsikūrė jau IX-VIII tūkstm. pr. m. e. Pirmaisiais mūsų eros amžiais Pajautos slėnyje išaugo stambios gyvenvietės, gynybai buvo naudojami piliakalniai. XIII a. [[Kernavė]] tapo feodaliniu miestu, kurio gynybinį branduolį sudarė 4 piliakalniai. Aukuro kalne buvo kunigaikščio dvarvietė, [[Mindaugas|Mindaugo]] sostas, [[Lizdeikos piliakalnis|Lizdeikos]] ir [[Kriveikiškis|Kriveikiškių]] piliakalniai – tai saugoję kunigaikščio pilį priešpiliai. Piliakalnių papėdėje išaugo amatininkų ir pirklių kvartalai, o Pilies kalne susiformavo aukštutinė miesto dalis. Upės sąnašos, palaidojusios apleistą po [[1390]] m. kryžiuočių antpuolių miestą Pajautos slėnyje, puikiai išsaugojo iki mūsų laikų daugybę radinių.