21:15, 20 balandžio 2008 versija taisyti Siggis (aptarimas \| indėlis) 9 177 keitimai SNėra keitimo santraukos ← Prieš tai darytas keitimas		19:14, 3 liepos 2008 versija taisyti anuliuoti Brox (aptarimas \| indėlis) 24 705 keitimai Nėra keitimo santraukos Kitas pakeitimas →
Eilutė 1: [[Image:Digesto 01.jpg\|thumb\|190px\|Viduramžių teisėtyrininkai studijuodavo [[romėnų teisė\|romėnų įstatymus]] (''leges''). ''Index omnium [[įstatymai\|legum]] et paragraphorum'' viršelis. 1571 m.]] '''Teisėtyra''', '''teisės mokslas''', '''jurisprudencija''' (lot. ''iuris prudentia''; ''ius'', kilm. ''juris'' - [[teisė]](s) + ''prudens'', kilm. ''prudentis''), taip pat '''juristika''' - [[mokslas]] apie [[teisė\|teisę]]. Greta ~~teisėtyros~~[[teisė]]tyros teisinę tikrovę, teisinius ~~visuomenės~~[[visuomenė]]s aspektus taip pat tiria ir kiti ([[socialiniai mokslai\|socialiniai]]) [[teisės mokslai]] ([[teisės sociologija]], kriminologija, [[kriminalistika]]). Teisėtyros dalykas - teisės (ir jos šaltinių) [[teisės istorija\|kilmės]], taikymo tyrimai, [[teisės aiškinimas\|jos aiškinimas]], analizė bei kitų mokslinių metodų taikymas (žr. [[teisės metodologija]]). Teisėtyra yra [[Hermeneutika\|hermeneutinė]] disciplina. Tuo ji turi bendrumų su [[teologija]], [[filosofija]], [[kalbotyra]] ([[tekstologija]]; taip pat su [[literatūrologija]]) bei kitais kalbą bei tekstą tiriančiais dalykais. Pagrindiniai tarpšakiniai teisės mokslo dalykai - (bendroji) [[teisės teorija]], teisės istorija, [[teisės filosofija]]. Šakos skirstomos atitinkamai pagal teisės šakas - civilinės (baudžiamosios ir kt.) teisės teorija, civilinės (baudžiamosios ir kt.) teisės istorija - ar kitokį klasifikavimą (pvz., pagal [[teisės šeima]]s). Šnekamojoje kalboje teisėtyra vadinama trumpesniu terminu - tiesiog „teise", apimant tiek pačias teisės normas, tiek [[teisės studijos\|jų akademines studijas]]. Platesne prasme teisės mokslas apima tiek pasaulietinės teisės studijas ([[jurisprudencija]]), tiek ir [[religinė teisėtyra\|religinės teisėtyros]] disciplinas kaip [[kanonistika]] (bažnytinės teisės mokslas) ar ''[[Fiqh]]'' ([[islamas\|islamo]] teisėtyra, [[šariatas\|šariato]] mokslas). Teisės mokslai priskiriami socialiniams mokslams. Nuo gamtos mokslų skiriasi tuo, jog tyrimo objektas nėra gamtos pasaulio dalykas, o socialinės tikrovės reiškinys, neprieinamas juslėms (plačiau -žr. „[[~~Jurispudencijos~~Jurisprudencijos kaip mokslo bevertingumas]]“, [[1848]] m.). Viduramžiais [[jurisprudencija]] buvo klasikinė universitetinė disciplina (kitos - [[teologija]], [[medicina]] ir [[filosofija]]). Iki šiol teisėtyra yra viena populiaresnių akademinių disciplinų, studijuojamų Vakarų aukštosios mokyklose. Šiuolaikinės tendencijos - teisės mokslų specializacija (pagal atskirus teisės pošakius), tarpdiscipliniškumas ([[IT teisė]]s tyrimai, medicinos teisės, teisės retorikos studijos), taikomoji teisėtyra (įvairių technologijų naudojimo teisinio režimo studijos bei praktinės rekomendacijos). Eilutė 14: Teisė pradėta nagrinėti bei tirti seniausiais laikais. Teisės sisteminimo arba kodifikavimo darbai Romos imperijoje paskatino teisės mokslo plėtotę. Romėnų teisėtyrininkas [[Ulpianas]] jurispudenciją apibrėžė taip: žmogiškųjų ir dieviškųjų dalykų žinios, mokslas apie teisinga ir neteisingą („''Iuris prudentia est divinarum atque humanarum rerum notitia, iusti atque iniusti scientia''. Domitius Ulpianus, Ulpian primo libro reg., [[Pandektos\|Digestai]] 1,1,10,2''). Teisės studijos pradėtos rengti ~~Viduramžiais~~[[Viduramžiai]]s, atradus [[Justinianas I\|Justiniano]] kodifikacijos rankraščius, pradėjus juos studijuoti bei taip atgimus [[romėnų teisė\|romėnų teisei]]. [[Bolonijos universitetas\|Bolonijoje]] susiformavo [[glosatoriai\|Glosatorių mokykla]], vėliau jų veiklą tęsė ir teisės mokslą plėtojo, diegė į praktiką [[komentatoriai]]. Bolonijos universitete teisės mokslas buvo vadinamas ''jura'' (terminas iki šiol išlikęs teisės akademiniuose sluoksniuose): lotynų kalba - ''ius'' („teisė“), ''iurae'' (dgs.) - „teisės“, turint omenyje 2 teisės sistemas ([[bažnytinė teisė]] ([[kanonų teisė\|kanonų]]) bei pasaulietinę (įskaitant romėnų) teisę. Abiejų teisės sistemų išmanymas buvo laikomas teisės studijų tikslu. Iki šiol Vakarų Europos universitetuose yra rengiami „abiejų teisių" daktarai (lot. ''Doctor iuris utriusque''. Greta romėnų (pasaulietinės) teisės studijų (arba [[legistika\|legistikos]]) susiformavo kanonų teisės mokslas arba [[kanonistika]] ([[dekretistika]], [[dekretalistika]]), o vėliau ir nacionalinės teisės mokslas, [[istorinės teisės mokykla\|istorinės teisės mokyklos]] įtakota [[pandektistika]], [[lyginamoji teisėtyra]], kitos mokslo disciplinos, atsiradusios susiformavus naujoms teisės šakoms ([[medicinos teisė\|medicinos]], [[sporto teisė\|sporto]], [[medijų teisė]]).

Teisėtyra: Skirtumas tarp puslapio versijų