Sąrašas:Pali kalbos kilmės terminai ir vardai: Skirtumas tarp puslapio versijų

'''Pali kalbos kilmės terminų ir vardų''' sąrašas apima įvairius [[pali]] kalbos [[terminas|terminus]], kaip priimtus [[lietuvių]] kalboje, taip ir atsitiktinai naudojamus tik kaip perraša. Vieni nuo kitų jie niekaip neatskirti, visi išdėstyti lietuvių [[abėcėlė]]s tvarka. Taip pat pateikiama iš pali kalbos kilusių vardų ir pavadinimų lietuviška perraša. Greitam radimui naudokite Ctrl-F (Windows) funkciją. (Dar žr. [[Sanskritiškos kilmės terminai ir vardai]])

; abhidhamma : - pažodžiui "atskirasis (arba specialusis) mokymas"; trečioji budistinio kanono dalis, žr. ([Tripitaka[Tipitaka]]) dalis.

; ačarija (skr. ācārya, pali ācāriya) : – [[dvasinis mokytojas|mokytojas]], vadovas, meistras

; akasa (skr. ākāśa, pali ākāsa) : – tai, kas viską persmelkia, [[erdvė]] ([[budizmas|budizme]]); [[eteris]] ([[induizmas|induizme]]). (Dažniausiai vartojama sanskritiška forma "[[akaša]]".)

; [[anapanasatis]] (pali ānāpānasati) : – budrumas kvėpavimo metu; kvėpavimo meditavimas

; anata (skr. anātman, pali anatta) : – pažodžiui “ne aš”, esmės nebuvimasneturėjimas, [[nesavastingumas]]

; Angutara nikaja (pali anguttara-nikāya, skr. ekottarāgama, ekottarikāgama, pali anguttara-nikāya) : – pažodžiui "palaipsnių aiškinimų rinkinys"; Sūtrų[[Sūtra pitaka|Sūtra-pitakos]] dalis "Angutara nikaja"

; aniča (skr. anitya, pali anicca) : – [[laikinumas]], praeinamumas, neišliekamumas

; arachatas[[arhatas|arahatas]] (skr. arhat, pali arahat) : – pažodžiui “vertasis”, “kas yra vertas”

; arija-maga (skr. ārya-mārga, pali ariya-magga) : – pažodžiui “taurusis kelias”, budistinis [[aštuonialypis kelias]]

; avidža (skr. avidyā, pali avijjā) : – [[neišmanymas]]

; [[bodhis]] (skr., pali bodhi) : – pažodžiui[[atbudimas]], “atbudimas”nušvitimas

; [[buda]], [[Buda Šakjamunis|Buda]] (skr., pali buddha) : – pažodžiui “kas yra atbudęs”, istorinio Budos Šakjamunio vardas

; dhamma (skr. dharma, pali dhamma) : – pažodžiui “pernešantis, įtvirtintas”; daugiaprasmis terminas apskritai reiškiantis tvarką, mokymą (žr. [[dharma]])

; Dighanikaja (skr. dīrghāgama, pali dīghanikāya) : – pažodžiui “ilgasis rinkinys”; Sūtrų[[Sūtra pitaka|Sūtra-pitakos]] dalis “Digha nikaja”

; [[kančia budizme|dukha]] (skr. duhkha, pali dukkha) : – pažodžiui “sunkumas”, “kančia”; centrinė budizmo sąvoka, paprastai verčiama kaip “kančia”“[[kančia budizme|kančia]]”

; džhana (skr. dhyāna, pali jhāna) : – [[meditacija]]

; kapa (skr. kalpa, pali kappa) : – pažodžiui “pasaulinis ciklas”; labai ilgas laikotarpis, kurio metu randasi ir sunyksta pasaulis (plačiau žinoma tik sanskritiška forma, žr. [[kalpa]])

; Kapilavathu (skr. kapilavastu, pali kapilavatthu) : – gimtasis Gautamos[[Sidharta Gautama|Sidhartos Gautamos]] miestas

; Khudaka nikaja (pali khuddhakanikāya) : – pažodžiui "trumpas rinkinys"; Sūtrų[[Sūtra pitaka|Sūtra-pitakos]] dalis "Khudaka nikaja"

; kilesa (skr. kleśa, pali kilesa) : – pažodžiui “bėda, užteršimas, aistra”; proto tarša, klaidinanti dvasinius ieškotojus (labiau paplitęs sanskritiškasis terminas [[kleša]])

; Košala (skr., pali kośala) : – [[Buda Šakjamunis|Budos Šakjamunio]] laikais egzistavusi karalystė (dab. [[Nepalas|Nepalo]] teritorijoje), kur buvo įsikūręs [[Džetavana|Džetavanos]] vienuolynas

; Magadha (skr., pali) : – [[Buda Šakjamunis|Budos Šakjamunio]] laikais egzistavusi karalystė šiaurės Indijoje

; Kasapa, Mahakasapa (skr. mahākāśyapa, pali mahākassapa) : – Budos mokinio vardas (žr. [[Mahakašjapa]])

; Mogalana, Mahamogalana (skr. mahāmaudgalyāyana, pali mahāmoggalana) : – Budos mokinio vardas (žr. [[Mahamaudgaljajana]])

; [[Mara]] (skr., pali māra) : – pažodžiui “marinantis, griaunantis”; budizme mirties įsikūnijimas

; nikaja (pali nikāya) : – pažodžiui "rinkinys, kodeksas"; [[Tripitaka|Tripitakos]] [[Sūtra pitaka|sūtrų rinkiniai]]. Atitinkamas sanskrito terminas - agama - vartojamas daug rečiau.

; parinirvanaparinibana (skr. parinirvāṇa, pali parinibbāna) : – galutinis užgęsimas; išėjimas iš šio pasaulio ir išsilaisvinimas iš atgimimų rato (žr. [[parinirvana]])

; pannapania, panja, pana (skr. prajñā, pali pañña) : – pažodžiui “išmintis” arba “sąžinė”; aukščiausia išmintis, betarpiška intuityvioji išmintis (beveik išimtinai paplitusi sanskritiškoji forma, žr. [[pradžnia]])

; patiča-samutpada (skr. pratītya-samutpāda, pali patichcha-samutpāda) : – pažodžiui “sąlygotasis radimasis”, “sąlygotoji kilmė”; [[sąlygotoji kilmė|sąlygotosios kilmės]] mokymas

; pačeka-buda (skr. pratyeka-buddha, pali pachcheka-buddha) : – pažodžiui “pavieniui atbudęs”; buda, kurio atbudimas skirtas tik jam pačiam, dar ne visiškas atbudimas (žr. [[pratjekabuda]])

; peta (skr. preta, pali peta) : – pažodžiui “atskirtasis”; taip vadinama [[alkanoji dvasia]], alkanųjų dvasių pasaulis, kuris yra viena iš trijų negatyviųjų būties karalijų (pakopų)

; pugala (skr. pudgala, pali puggala) : – pažodžiui “asmuo”; ego arba “aš”, substancija perimanti atgimimą (žr. [[pudgala]])

; Radžagaha (skr. rājagṛha, pali rājagaha) : – miestas Magadhos karalystėje, glaudžiai susijęs su [[Sidharta Gautama|Sidhartos Gautamos]] kaip Budos veiklos pradžia

; Samjuta nikaja (skr. samyuktāgama, pali samyutta-nikāya) : – pažodžiui “Sujungtas rinkinys”; [[Sūtra pitaka|Sūtrų pitakos]] dalis “Samjuta nikaja” (sanskritiškasis variantaspavadinimas vartojamas retai)

; syla (skr. śīla, pali sīla) : – pažodžiui “įsipareigojimai, įžadai”; dorovinės budistų taisyklės ir jų laikymasis (žr. [[šyla]])

; samana (skr. śramaṇa, pali samanna) : – asketas, vienuolis (žr. [[bhikšus]])

; sunata (skr. śūnyatā, pali sunnatā) : – pažodžiui “tuštuma, nieko nebuvimas”; jokios tikrosios savasties nebuvimas jokiuose būties elementuose (žr. [[šūnjata]]

; [[sutta]] (skr. sūtra, pali sutta) : – pažodžiui “gija, siūlas”; Budos pasakytos mokymo kalbos, taip pat kitų šventųjų mokymo raštai (žr. [[sūtra]])

; [[tathagata]] (skr., pali tathāgata) : – pažodžiui “taip einantis”; taip vadinami “einantieji keliu į tiesą, kurie jau atbudo”, šiuo epitetu Buda pats vadindavo save

; [[Tipitaka]] (skr. tripitaka, pali tipitaka) : – pažodžiui “trys pintinės”; budizmo raštų kanonas

; tiratna (skr. triratna, pali tiratna) : – [[trys brangenybės]]; trys esminės budizmo dalys, šventenybės: buda[[Buda]], dharma[[Dharma]] ir sangha[[Sangha]]

; tanha (skr. tṛṣṇā, pali tanha) : – pažodžiui “troškimas, ilgesys, noras”; tanha (žr. pagal sanskr. [[trišna]]) yra troškimas, kylantis iš jutimo organo sąlyčio (sparša) su jutimo objektu ir sukeliantis prisirišimą (prie šio sąlyčio), o iš pastarojo kyla kančia ([[duhkha]])

; [[sangha|upasaka]] (vyr.), [[sangha|upasika]] (mot.) (skr., pali upāsaka, upāsikā) : – pažodžiui “sėdintieji greta”; pasauliečiai budistai priėmę trejopą prieglobstį ir penkis budistinius priesakus

; Vesalis (skr. vaiśālī, pali vesāli) : – svarbus miestas ankstyvojo [[Sidharta Gautama|budizmo]] laikais