Čoktavai: Skirtumas tarp puslapio versijų

Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Kellogg257 (aptarimas | indėlis)
+Civ. genčių šablonas
Kellogg257 (aptarimas | indėlis)
Inuse
Eilutė 28:
 
Čoktavų protėviai priklausė Misisipės upės slėnio [[Misisipės kultūra|kultūrai]]. Ją sudarė pyliminės statybos vietinių Amerikos gyventojų grupės, Misisipų kultūra gyvavo centrinėse, rytinėse ir pietryčių Jungtinių Valstijų žemėse nuo 800-ųjų iki 1200 m.e. metų. Kai [[ispanai]] surengė pirmuosius žygius į žemyno gilumą, politinių Misisipės kultūros centrų jau nebebuvo likę arba jie po truputį nyko. Tuo metu regione gyveno vidutinio dydžio vietinių grupės, vadovaujamos vadų, o tarp jų buvo įsiterpę visiškai nepriklausomi kaimeliai ir gentinės grupės. Ispanų keliautojai Misisipų kultūrą aptiko anksčiausiai, pradedant [[Juan Ponce de León|Chuanu Ponsu de Leonu]], išsilaipinusiu [[Florida|Floridoje]] 1513-ųjų balandžio 2 d. ir baigiant [[Lucas Vázquez de Ayllón|Luko Vaskeso de Ajuljano]] ekspedicija į [[Pietų Karolina|Pietų Karoliną]] 1526 metais.
 
==== Hernandas de Sotas (1540) ====
Sugrįžęs į Ispaniją, vienas iš išsigelbėjusių [[Narvaeso ekspedicija|Narvaeso ekspedicijos]] narių [[Álvar Núñez Cabeza de Vaca|Kabeca de Vaka]], Hernando de Soto teismui papasakojo, jog Naujasis pasaulis buvo turtingiausias iš visų. [[Hernando de Soto (tyrinėtojas)|Hernandas de Sotas]] buvo ispanų tyrinėtojas ir konkistadoras, vadovavęs pirmajai ekspedicijai į Šiaurės Amerikos gilumą. Paskatintas tariamų turtų, de Sotas pradėjo rengti naują ekspediciją ir paprašė de Vakos keliauti kartu, tačiau šis vėliau atsisakė. Nuo 1540 iki 1543 metų, Hernandas de Sotas keliavo per Floridą ir [[Džordžija|Džordžiją]], po to leidosi į [[Alabama|Alabamą]] bei [[Misisipė|Misisipės]] teritoriją, kurioje vėliau apsigyveno čoktavai.
 
De Sotas turėjo puikiai paruoštą armiją. Jis buvo puikiai žinomas visoje Ispanijoje ir daugybė žmonių, svajojusių apie neapsakomus Naujojo pasaulio turtus, prisidėjo prie jo kelionės. Tuo tarpu čoktavų protėviai žinojo apie ankstesnių de Soto kelionių žiaurumus, todėl nusprendė apsiginti nuo ispanų. Mabilos mūšyje čoktavai galutinai palaužė Hernando de Soto ekspediciją:
{{cquote2|Hernandas de Sotas, vadovaudamas gerai ginkluotiems ispanų premijų medžiotojams, pirmą kartą su čoktavais susitiko 1540 metais. Jis buvo vienas iš tų, kurie sunaikino ir išgrobstė inkų imperiją, todėl tuo laiku taip pat buvo vienas turtingiausių žmonių. Jo būriams netrūko nieko. Konkistadoro stiliumi, jis paėmė įkaitu indėnų vadą, vardu Tuskalusa (Juodasis Karys), reikalaudamas nešikų ir moterų. Tuskalusa jam pažadėjo, jog moterys ekspedicijos lauks Mabiloje (Mobilė). Užkariautojo nelaimei, vadas nepaminėjo, kad joje bus ir čoktavų kariai. 1540 m. spalio 18 d., de Sotas įžengė į miestą ir buvo iškilmingai pasveikintas. Čoktavai linksmino ispanus, šoko su jais, o paskui užpuolė.|[[Bob Ferguson|Bobas Fergusonas]], Čoktavų chronologija}}
 
== Taip pat žiūrėkite ==
 
{{commons|Category:Choctaw}}