Dobrudža: Skirtumas tarp puslapio versijų
n |
(Jokio skirtumo)
|
20:52, 27 birželio 2008 versija
Dobrudža (bulg. Добруджа, rumun. Dobrogea, gr. Δοβρουτσά) – istorinė sritis Europos pietryčiuose, tarp Dunojaus žemupio ir Juodosios jūros. Šiaurinė dalis, apie 15 000 km² priklauso Rumunijai, pietinė, apie 4 200 km² - Bulgarijai.
Istorija
Senovėje Dobrudžos teritorijoje gyveno trakai. VII a. - VI a. iki m.e. Juodosios jūros pakrantėje kolonijų įkūrė graikai, V a. atsikėlė skitai. Nuo I a. iki m.e. vadinamoji Mažoji Skitija priklausė Romos imperijai, įėjo į Mezijos provinciją, nuo IV a. – Bizantijai, VII a. - XIV a. – Bulgarijai, XI a. - XII a. vėl Bizantijai.
XIV a. čia susikūrė Dobroticos valstybė (iš čia pavadinimas). 1388 m. ją užėmė Valakija, 1419 m. – Turkija. Po 1877-1878 m. Rusijos-Turkijos karo Berlyno kongreso (1878 m.) sprendimu šiaurinė dalis perduota Rumunijai, pietinė dalis-Bulgarijai. Po II Balkanų karo 1913 m. visa Dobrudža atiteko Rumunijai. 1940 m. Bulgarijos ir Rumunijos sutartimi pietinė dalis grąžinta Bulgarijai. Dobrudžos rumunai perkelti į šiaurinę, bulgarai – į pietinę dalį. Nustatytą sieną patvirtino 1947 m. Paryžiaus taika.
Didžiausi miestai: Konstanca (Rumunijoje), Dobričius, Silistra (Bulgarijoje). [1]
Šaltiniai
- ↑ Dobrudža. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. V (Dis-Fatva). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2004, 43 psl.