Upių civilizacijos: Skirtumas tarp puslapio versijų

Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Canbera (aptarimas | indėlis)
Canbera (aptarimas | indėlis)
Eilutė 70:
# Šūdrų (paprastų darbininkų).
 
Skirtingą kastų padėtį visuomenėje nustatė dievas [[Brahma]]. Žmogaus kilmė nulemdavo kastą ir niekas negalėjo jos pakeisti. Todėl skirtingų kastų žmonės griežtai atsiribodavo vieni nuo kitų, vengdavo bet kokio bendravimo. Kastų sistema neleido Indijoje įsitvirtinti užkariautojams, nes jie negalėjo pakeisti visuomenės struktūros, senosios valdovų giminės išlaikė savo vadovaujamą padėtį visuomenėje. Šiuo metu Indijoje yra apie 2000 kastų.
 
'''Civilizacijos subrendimas.''' Atsikėlę į Indiją arijai nesudarė didesnės valstybės. Indijoje susikūrė daug radžų (kunigaikščių) vadovaujamų valstybių. Jas bandė užkariauti persai, o 325 m. pr. m. e. žygį į Indiją pradėjo [[Aleksandras Makedonietis]]. Jis nukariavo Indijos šiaurės rytus. Tam, kad išsivaduotų iš jo valdžios, indams prireikė susivienyti. Apie 322 m. pr. m. e. vadas Čandragupta įkūrė pirmąją Indijos imperiją – Mauriją. Ji apėmė beveik visą Indiją, išskyrus pietinį pakraštį. Valstybėje buvo įrengta didžiulė drėkinimo sistema, imta gyvai prekiauti su užsieniu. Ypač valstybė sustiprėjo valdant Čandraguptos vaikaičiui Ašokai III a. pr. m. e. Ašoka buvo vienas iš žymiausių Indijos valdovų. Jis negailėjo pinigų pavaldinių gyvenimui palengvinti: tiesė kelius, kasė šulinius, statė tiltus, užeigos namus, nemokamas ligonines. Jis atsisakė grobiamųjų karų. Toks jo valdymas yra siejamas su budizmo įsitvirtinimu Indijoje.
 
'''Civilizacijos dezintegracija.''' Ašoka buvo paskutinysis žymus Maurijos valstybės valdovas. Valstybė iširo apie 185 m. pr. m. e. Civilizacijos nuosmukį lėmė dvi priežastys: