Niurnbergo karo nusikaltimų tribunolas: Skirtumas tarp puslapio versijų

Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Brox (aptarimas | indėlis)
Nėra keitimo santraukos
Nėra keitimo santraukos
Eilutė 1:
[[Vaizdas:Defendants in the dock at nuremberg trials.jpg|thumb|Kaltinamieji per Niurnbergo procesą]]
'''Niurnbergo karo nusikaltimų tribunolas''', '''Niurnbergo teismas ''' – [[Antrasis pasaulinis karas|Antrojo pasaulinio karo]] nusikaltėlių teismas. [[1945]] m. [[lapkričio 20]] d. [[Niurnbergas|Niurnbergo]] miesto Teisingumo rūmuose įvyko pirmasis Tarptautinio karo tribunolo posėdis. Jo metu buvo išdėstytos esminės kaltinimų nuostatos 24 karo nusikaltimais, kaltinamiems nacistinės [[Vokietija|Vokietijos]] politiniams ir kariniams veikėjams. Pagrindinė kaltinimų medžiaga buvo atrinkta iš Vokietijos vyriausybės karinės, diplomatinės ir ekonominės dokumentacijos. Renkant įrodymus apie nusikaltimus žmogiškumui, buvo pasitelkta ir vaizdinė medžiaga iš nacių [[Koncentracijos_stovykla|koncentracijos stovyklų]] (Buchenvaldo, Osvencimo), pateikiami išgyvenusių liudininkų parodymai. Anot teismo stebėtojų, dalis kaltinamųjų buvo šokiruoti ir sukrėsti pamatytų vaizdų, kiti atvirai nuobodžiavo. Tačiau nė vienas kaltinamasis nepripažino savo kaltės. Kaltinamieji gynėsi – esą jie nėra teisiškai atsakingi už įvykdytus nusikaltimus, nes tuo metu vykdė vyriausybės įsakymus. Tarptautinio karinio tribunolo teisėjai šį argumentą kategoriškai atmetė. Galutiniame nuosprendyje buvo pabrėžta, kad „svarbiausia – ne įsakymo buvimas, bet moralinio pasirinkimo galimybė (paklusti arba nepaklusti žmogiškumui prieštaraujančiam įsakymui)“.
 
[[1946]] m. [[rugsėjo 30]] – [[spalio 1]] d. buvo paskelbti nuosprendžiai karo nusikaltimais kaltinamų nacistinės Vokietijos politinių ir karinių veikėjų byloje. Vienuolikai kaltinamųjų buvo paskelbtas mirties nuosprendis. [[Spalio 16]] d. dešimt kaltinamųjų buvo pakarti Niurnberge. Vienuoliktasis, [[Hermanas Gėringas|H. Geringas]], nusižudė bausmės išvakarėse. Paliktame priešmirtiniame raštelyje jis paaiškino, kad neprieštarautų, jei mirties bausmė būtų įvykdyta sušaudant, tačiau pakorimą traktavo kaip negarbingą ir žeminantį bausmės įvykdymo būdą. Aštuoni kaltinamieji buvo nubausti skirtingos trukmės laisvės atėmimo bausmėmis (nuo aštuonerių metų iki gyvos galvos), trys buvo išteisinti.