Leni Riefenstahl: Skirtumas tarp puslapio versijų

Ištrintas turinys Pridėtas turinys
TXiKiBoT (aptarimas | indėlis)
S robotas Pridedama: br:Leni Riefenstahl
Nėra keitimo santraukos
Eilutė 1:
[[Vaizdas:WP Leni Riefenstahl.jpg|thumb|180px|right|Leni Riefenstahl]]
'''Berta Helene Amalie „Leni“ Riefenstahl''' ([[1902]] m. [[rugpjūčio 22]] d. – [[2003]] m. [[rugsėjo 8]] d.) – vokiečių aktorė ir režisierė, žymi savo filmų estetika ir technika. Jos garsiausi filmai – propagandinė dokumentika apie [[Vokietijos nacionalsocialistinė darbininkų partija|Vokietijos Nacionalsocialistų partiją]] – užtraukė jai [[Hitleris|Hitlerio]] režisierės vardą. Po [[2PK|II-ojo Pasaulinio karo]] išstumta iš kino industrijos, tapo fotografe.
 
==Biografija==
Eilutė 21:
Suvaidinusi keliuose filmuose ji meistriškai iš nebyliojo kino perėjo į garsinį. Riefenstahl tapo eilės Fanck'o filmų žvaigžde, vaidindama atletiškas, nuotykius mėgstančias, gundančias moteris.
 
'''[[1931]]''' m. Leni įkūrė savo kino produkcijos kompaniją. Pirmasis jos kaip savarankiškos režisierės darbas – filmas "Žydroji šviesa“ (''Das Blaue Licht'') jau kitais metais laimėjo Venecijos kino festivalio sidabro medalį. Tada ši moteris Vokietijoje buvo populiari ne mažiau už nei ''[[Marlene Dietrich'']]. Kaip ir Marlene, Leni atitiko tuometinės vokiečių moters idealą – ji buvo aukšta sportiško sudėjimo blondinė, spinduliuojanti valingą būdą.
 
Vis dėlto labiausiai ji išgarsėjo ne kaip šokėja ar aktorė, bet kaip dviejų įspūdingų dokumentinių filmų režisierė.
Eilutė 28:
'''[[1932]]''' m. išgirdusi [[Adolfas Hitleris|Adolfą Hitlerį]] kalbantį nacių partijos susirinkime, ji susižavėjo jo įtaiga ir pasiūlė savo – filmų kūrėjos – paslaugas. Savo laiške Hitleriui ji rašė „Būčiau laiminga galėdama su Jumis susipažinti asmeniškai...“ Savo nuostabai, netruko sulaukti atsakymo. Fiureris itin domėjosi jos darbu ir ateities planais. Jam patiko “Žydroji šviesa“, ypač meistriškai surežisuotos liaudies scenos.
 
'''[[1933]]''' m. ji sukūrė trumpą filmą apie Nacių partijos suvažiavimą [[Niurnbergas|Niurnberge]]. Vėliau L.Riefenstahl sutiko ir sukūrė dokumentinį pasakojimą „Valios triumfas“ (angl. ''Triumph of the Will'') – Hitlerį šlovinantį dokumentįdokumentinį filmą. Šis kūrinys pasižymėjo unikaliais kinematografiniais sprendimais, neįtikėtina įtaiga ir poveikio jėga, tad pelnytai laikomas efektyviausių kada nors sukurtų propogandospropagandos kūrinių.
 
„Valios triumfas“ sukelesukėlė susižavejimąsusižavėjimą ne tik Vokietijoje – [[1937]] m. pasaulinėje parodoje Paryžiuje už savo kūrinį L.Riefenstah gavo aukso medalį iš Prancūzijos premjero Edouardo Deladiero rankų.
 
'''[[1935]]''' m. ji išleido dar vieną naciams skirtą filmą – „Laisvės diena“ (''Tag der Freiheit'') – šį kartą skirtą Vokietijos [[Vermachtas|Vermachtui]].
 
'''[[1936]]''' m. Riefenstahl išlaikė kvalifikacinę atranką atstovauti Vokietiją slidinėjimo rungtyje Olimpinėse Žaidynėse, tačiau užuot slidinėjusi, nusprendžia filmuoti. Ši medžiaga vėliau tapo keturių valandų filmu „Olimpija“ (''Olympia''). Iki šiol šis filmas laikomas geriausiu kino kūriniu olimpiados tema. Matant, su kokia meile jos kamera seka kiekvieną garsaus juodaodžio bėgiko Jesse Owen'o judesį, sunku patikėti, kad Riefenstahl – rasistė. Tuometinė Riefenstahl maniera ir panaudotos techninės naujovės ir padarė didžiulę įtaką šiuolaikiniam sportinių renginių filmavimui ir transliavimui.
Eilutė 73:
Savo ilgaamžiškumo paslaptimi Leni laikė absoliutų atsidavimą darbui. Paklausta apie savo gyvenimo devizą, nė sekundei nesusimąstydavo: "Niekada nepasiduoti!“
 
Leni Riefenstahl mirė miegodama, [[2003]] m. [[rugsėjo 8]] d., savo namuose Pöcking (Vokietijoje), praėjus keletui savaičių po jos 101-ojo gimtadienio. Ji sirgo vėžiu. LaidotoviųLaidotuvių nekrologuose buvo rašoma, jog mirė žymiausia Vokietijos Nacių eros asmenybė.
 
Savo pasiekimų kine dėka Riefenstahl išliko kino istorijoje. Nors propogandapropaganda jos filmuose sulaukia kritikos, estetika daugelio kino kūrėjų nuomonė yra išskirtinė.
 
==Darbai==