→Istorija: Buchowec chronicle mentions Dowmont to become prince of Pskow, so it must be Daumantas Pskoviškis, while the association with Daumantas (Ldk) in not clear.
Pasak legendos ([[Bychovco kronika]] <ref>[http://litopys.org.ua/psrl3235/lytov08.htm Bychovco kronika, 135 p.]</ref>), miestelį įkūrė Lietuvos kunigaikščio Romunto sūnus ir [[Narimantas|Narimanto]], [[Daumantas (Ldk)Pskoviškis|Daumanto]], [[Giedrius|Giedriaus]] ir [[Traidenis|Traidenio]] brolis Alšis (''Holsza''). Matyt, tuos laikus mena [[XII a.]]- [[XIV a.]] piliakalnis, apie 1,5 km į rytus nuo Alšėnų. Nuo XIV a. pabaigos kunigaikščių [[Alšėniškiai|Alšėniškių]] valdomos Alšėnų dalinės kunigaikštystės centras. [[Jonas Alšėniškis]] apie [[1390]] m. savo valdose pastatė pilį, prie pilies įsikūrė miestelis. [[1533]] m. [[Povilas Alšėniškis]], siekdamas [[Vilniaus vyskupas|Vilniaus vyskupo]] vietos, miestelį perleido karalienei [[Bona Sforca|Bonai Sforcai]], o ši savo favoritei Elenai Dubovickai, kurios vyras buvo [[Naugarduko vaivada]] [[Povilas Sapiega]]. Jų įpėdinis [[LDK|Lietuvos didžiosios kunigaikštystės]] vice[[kancleris]] [[Povilas Steponas Sapiega]] [[1610]] m. ant Olšankos upelio kranto pastatė vienus gražiausių [[Vilniaus kraštas|Vilniaus krašte]] [[barokas|barokinius]] pilies rūmus, [[1618]] m. trinavę barokinę [[pranciškonai|pranciškonų]] bažnyčią (perstatyta [[XVIII a.]] viduryje).<ref>[[Lietuviškoji tarybinė enciklopedija]]. 1 t., Vilnius, Mokslas, 1976 m., 170 psl.</ref> Pilis turėjo šildymo sistemą, vandentiekį ir kanalizaciją, pilies menės buvo puoštos [[italai|italų]] meistrų [[freska|freskomis]], grindys dengtos [[terakota]]. Prie pilies buvo iškasti trys ežerai, kurių dugnas išklotas plytelėmis. Sapiegų rezidencijoje buvo turtinga biblioteka ir paveikslų galerija.
Vėliau pilis buvo kelis kartus perstatyta, tačiau [[Švedų tvanas|Švedų tvano]] metu ji buvo apiplėšta ir padegta. Pilies dalis nebebuvo atstatoma. XIX a. ji atiteko Žabų giminei, o [[1880]] m. paskutinis pilies savininkas Gorbanovas išardė dalį sienų karčiamos statybai.
Bažnyčios požemiuose [[marmuras|marmuriniuose]] buvo palaidotas bažnyčios fundatorius ir trys jo žmonos, tačiau [[1970]] m. palaikai išvežti į [[Minskas|Minsko]] Baltarusijos senovės istorijos ir kultūros muziejų.
