21:17, 8 birželio 2008 versija taisyti 78.60.109.102 (aptarimas) straipsnis ← Prieš tai darytas keitimas		21:34, 8 birželio 2008 versija taisyti anuliuoti Qwarc (aptarimas \| indėlis) 11 708 keitimai cleanup Kitas pakeitimas →
Eilutė 1: {{cleanup}} {{gcheck}} '''Graikų komedija''' išsivystė Atėnų politinio ir socialinio gyvenimo kontekste ir tapo atspindžiu visko, kas buvo charakteringa Atėniečiams. Remiantis [[Aristoteliu]], komedija savo pirminę formą įgavo [[Megaros]] ir [[Sicijono]] miestuose, tų miestų gyventojai buvo pagarsėję savo šiurkštaus humoro ir absurdo jausmu. Susarionas, vienas iš ankstyvųjų poetų komikų, buvo kilęs iš Megaros miesto. eilutė 17 ⟶ 19: * neturėjo choro * visuomenės veikėjai spektakliuose nebebuvo mėgdžiojami ar įasmeninami * pajuokos ~~obejktai~~obejektai dažniau buvo minimi apibendrintai, neišskiriant konkretaus žmogaus; visuomenės veikėjai spektakliuose nebebuvo mėgdžiojami ar įasmeninami pajuokos ~~obejktai~~obejektai dažniau buvo minimi apibendrintai, neišskiriant konkretaus žmogaus; Kur Senoji komedija parodijavo ir rašė pamfletus, Vidurinioji komedija kritikavo ir recenzavo. Viduriniosios komedijos laikotarpis truko nuo Peloponeso karo pabaigos iki kol Atėnus užgrobė Aleksandras Makedonietis; maždaug nuo V a. pr. Kr. pabaigos iki IV a. pr. Kr. vidurio. Tai buvo neapsakomai produktyvus spektaklių laikotarpis, tačiau nukentėjo savitas stilius. Mėgiamiausios temos buvo to laikotarpio literatūra ir socialinės ypatybės, kurios buvo nagrinėjamos pasitelkiant lengvą, o ne grubią pajuokos formą. Nuostabieji Aischylo ir Sofoklio kūriniai, puikiausios ištraukos iš Homero ir patys gražiausi lyriniai Pindaro bei Simonido eilėraščiai buvo laisvai parodijuojami, tačiau buvo nepamirštami ir elementai iš mitologijos. Kalbant apie visuomenę, dažniausiai būdavo puolamos tam tikros visuomenės „grupės“, kaip prostitutės, veltėdžiai, puotautojai, ypatingai – arogantiški virėjai, kurie visada buvo mėgstamiausias Viduriniosios komedijos taikinys. Viduriniosios komedijos kūrėjų darbų neišliko, išskyrus Aristofano „Plutas“. eilutė 31 ⟶ 33: Ko gero žymiausias Graikų komedijų autorius buvo Aristofanas.Jis buvo kilęs iš palyginti turtingos šeimos, taigi gerai išsilavinęs. Jis yra žinomas komedijų, tokių kaip „Paukščiai“, skirtų Atėnų dramos festivaliams, rašytojas. Jo kūriniai yra vieninteliai išlikę pilni Senosios komedijos pavyzdžiai, tačiau išliko dideli jo amžininkų Kratino ir Eupolio darbų fragmentai. Dauguma Aristofano kūrinių buvo politinio pobūdžio, dažnai išjuokdavo visuomenėje gerai žinomus Atėniečius ir jų elgesį Peloponeso karo metu ir po jo. Užuominos jo tekste leidžia teigti, kad jis kelis kartus ~~gaėjo~~galėjo būti patrauktas baudžiamojon atsakomybėn už Atėnų vardo šmeižimą, žinoma, kiek tame yra tiesos neįmanoma pasakyti. Jo pjesei „Varlės“ buvo suteikta neregėta garbė būti suvaidintai antrą kartą. Nes tais laikais spektakliai būdavo vaidinami tik vieną kartą. Pasak vėlesniųjų Aristofano biografų, jis taip pat buvo ir apdovanotas už tai. ~~== Aristofanas ==~~ ~~'''Aristofanas''' (Gr. Ἀριστοφάνης) - Graikų Senosios komedijos meistras.~~ Konkreti jo gimimo vieta ir data nėra žinoma, bet jis buvo dar labai jaunas, kai 420 m. pr. Kr. jis patyrė netikėtai didelę sėkmę Dioniso teatre su savo komedija „Puotautojai“. Jis buvo kilęs iš palyginti turtingos šeimos, taigi gerai išsilavinęs. Jis yra žinomas komedijų, tokių kaip „Paukščiai“, skirtų Atėnų dramos festivaliams, rašytojas. Jo kūriniai yra vieninteliai išlikę pilni Senosios komedijos pavyzdžiai, tačiau išliko dideli jo amžininkų Kratino ir Eupolio darbų fragmentai. Dauguma Aristofano kūrinių buvo politinio pobūdžio, dažnai išjuokdavo visuomenėje gerai žinomus Atėniečius ir jų elgesį Peloponeso karo metu ir po jo. Užuominos jo tekste leidžia teigti, kad jis kelis kartus gaėjo būti patrauktas baudžiamojon atsakomybėn už Atėnų vardo šmeižimą, žinoma, kiek tame yra tiesos neįmanoma pasakyti. ~~== Menandras ==~~ '''Menandras'''- vienas žymiausių naujosios Antikinės komedijos autorių.Būtent atėnietis Menandras (343–291 m. pr. Kr.), kurio veikalų išliko daugiausiai, įvedė buitinę tematiką: santykiai tarp vaikų ir tėvų, karių, vergų ir ponų. Įdomesni jo tipažai: gudrus vergas, karys pagyrūnas. Nors tuo metu laikai buvo neramūs, Menandro komedijose konkretūs politiniai įvykiai nėra vaizduojami. Dramaturgas išreiškia naujosios helėnizmo epochos nuostatas. Kaip viena aukščiausiųjų įvardijama dorybė. Teigiama, jog kaip tik humanizmo idėja ir yra Menandrui svarbiausia. Galima pastebėti, jog kartais jo komedijose vyraujantis yra ne komiškasis, o melodraminis pradas. Štai komedijoje „Nukirptoji“ vyrauja moralinė problematika, sutirštinami neigiami reiškiniai, tačiau pabaiga laiminga. Be to, išlikusiose Menandro komedijose (pvz., „Bambeklis“) dažnas yra meilės motyvas, kuriam kartais priešpastatomas neapykantos jausmas [[Kategorija:[[Antika]]

Graikų komedija: Skirtumas tarp puslapio versijų