Gumbinės apygarda: Skirtumas tarp puslapio versijų
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
S nuor |
S 2 keičiama į ² |
||
Eilutė 15:
*[[Tilžė]] (''Tilsit'')
Mažosios Lietuvos lietuviškos apskritys sudarytos vietoj 3 didelių apskričių (Hauptamt) – Tilžės, Ragainės ir Įsruties. [[Klaipėdos apskritis]], buvusi Lietuvos departamente, [[1816]] m. [[rugsėjo 1]] d. prijungta prie sudarytos [[Karaliaučiaus apygarda|Karaliaučiaus apygardos]] – taip Karaliaučiaus apygardoje buvo sujungti Klaipėdos ir Karaliaučiaus uostai. Kaip kompensacija iš buvusio [[Rytų Prūsijos departamentas|Rytų Prūsijos departamento]] sudarant Karaliaučiaus apygardą Gumbinės apygardai buvo priskirtos 13 lietuviškų parapijų dalys. 1818 m. Gumbinės apygardos plotas buvo 15 880
Gumbinės apygardą sudarė:
Eilutė 40:
[[1896]] m. Tilžė ir [[1901]] m. Įsrutis tapo laisvaisiais miestais ir sudarė miestus-apskritis. [[1905]] m. įkūrus atskirą Alenšteino (Alnaštyno) apygardą, prie jos prijungta Gumbinės apygardai priklausanti rytinė Mozūrija. Gumbinės apygardai palikta tik Aleckos apskritis.
[[1939]]-1945 m. apygardai priskirtas nacių Vokietijos aneksuotas Klaipėdos kraštas. Po [[2PK|Antrojo pasaulinio karo]], pagal 1945 m. [[Potsdamo konferencija|Potsdamo konferencijos]] nutarimus, Gumbinės apygardos teritorijos (be [[Klaipėdos kraštas|Klaipėdos krašto]]) 6621
== Gyventojai ==
|