14:45, 7 gegužės 2008 versija taisyti TXiKiBoT (aptarimas \| indėlis) Botai 110 522 keitimai S robotas Pridedama: eu:Ausazko musika ← Prieš tai darytas keitimas		11:54, 31 gegužės 2008 versija taisyti anuliuoti Natalevicius (aptarimas \| indėlis) 25 keitimai SNėra keitimo santraukos Kitas pakeitimas →
Eilutė 1: {{terminas}} '''Aleatorika''' - (lot. alea - "kauliukas") muzikos medžiagos tvarkymo būdas paremtas atsitiktinumu. Vienas pirmųjų terminą penktajame dešimtmetyje panaudojo Werner Meyer-Eppler. Tai nėra įprasta muzikinė technika, o labiau muzikinės medžiagos tvarkymo būdas. Aleatorinis komponavimas leidžia geriau valdyti iš anksto numatytą kūrinio visumą, smulkmenas paliekant atsitiktinumui. Atsitiktinumu pagrįsta muzikos medžiaga tarsi turėtų būti be savybių, tačiau atsitiktinės sekos turi savus dėsnius, pabrėžiančius pusiausvyrą: kuo daugiau atsitiktinių elementų, tuo ryškesni jų pasikartojimai, išsikristalizuojantys į įsimenamus ir atpažįstamus darinius. Aleatorinė muzika turi sąsajų su abstrakčiuoju ekspresionizmu dailėje. '''Aleatorika''' – [[muzika\|muzikos]] komponavimo principas, kai [[kompozitorius]] nurodo kai kuriuos kūrinio elementus, faktūrą arba struktūrą, o atlikėjui paliekama užbaigti kūrinį, t. y. užpildyti tuščias vietas. ~~<br>Muzika, kurią sąlygoja atsitiktumai, vadinama ''aleatorine'' (lot. ''alea'' 'kauliukas'). Tai nėra įprasta muzikinė technika, o labiau muzikinės medžiagos tvarkymo metodas.~~ == Aleatorika ankstesnėse epochose == Atsitiktinumas muzikoje egzistavo visais laikais. Tai improvizaciškumas liaudies muzikoje, kadencijos instrumentiniuose koncertuose. Mocartas buvo sukūręs muzikos kūrimo sistemą pagal lošimo kauliukų rodomus skaičius. Iki XXa. Europietiškoje muzikos kultūroje atsitiktinumas gyvavo improvizacijose. == Aleatorika XXa. == Pirmasis kompozitorius naudojęs aleatorikos principus - Charles Ives. Atsitiktinių procesų daug John Cage muzikoje. Kūrinyje dvylikai radijo imtuvų "Įsivaizduojamas kraštovaizdis Nr.4" (1951) atsitiktinumas nulemia galutinį garsinį efektą. Kompozitorius tik nurodo kaip reguliuoti imtuvus, o skambesys priklauso nuo garsų skambančių eteryje. Pierre Boulez III sonatoje fortepijonui (1957) atlikėjas laisvai pasirenka dalių tvarka. Kūrinių paremtų atsitiktinumu yra parašę Iannis Xenakis, Karlheinz Stockhausen, Witold Lutoslawski, Luciano Berio. == Evoliucija == Aleatorinis kūrybos metodas labai susijęs su kiek vėliau atsiradusia [[algoritmine muzika]] ir [[generatyviuoju menu]]. == Nuorodos == [http://sunsite.univie.ac.at/Mozart/dice/ Sukurkite menuetą!] (anglų k.) [http://www.lcdf.org/indeterminacy/ Neapibrėžtumas John Cage muzikoje] (anglų k.) [[Kategorija:Muzikos stiliai]]

Aleatorika: Skirtumas tarp puslapio versijų