Vargonai: Skirtumas tarp puslapio versijų
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Anuliuotas naudotojo Special:Contributions/213.226.184.254 (User talk:213.226.184.254) darytas keitimas 1090781 |
Nėra keitimo santraukos |
||
Eilutė 10:
Svarbiausios vargonų dalys: vamzdžiai (į juos pučiamas oras sukelia garsus), oro pūtimo sistema, arba pūtykla, ir griežykla. Vamzdžiai (kiekvienas jų duoda tik po vieną garsą) skirstomi į švilpiamuosius (dar vadinami fleitiniais, labialiniais) ir liežuvėlinius; pagrindą sudaro švilpiamieji, gaminami iš metalo (dažniausiai [[Alavas|alavo]] ir [[Švinas|švino]]) ir [[Medis|medžio]]. Garsų tembras priklauso nuo vamzdžių konstrukcijos, dalių proporcijos (menzūros) ir medžiagos, iš kurios jie pagaminti. Liežuvėliniai vamzdžiai naudojami daugiausia solo grojimui arba skambesio sodrumui padidinti. Visi vargonų vamzdžiai suskirstyti į registrus, arba balsus (registrą sudaro to paties tembro, dažnai vienos klaviatūros apimties vamzdžių eilė). Registrai tarpusavyje skiriasi garso aukščiu (1–3 [[Oktava|oktavomis]], [[Kvinta|kvintomis]], [[Tercija|tercijomis]] ir kt.). Aukštį lemia vamzdžio ilgis (aukštis apibūdinamas C garso vamzdžio ilgiu, išreikštu pėdomis; notaciją atitinkančio aukščio registro C garso vamzdis yra 8 pėdų, oktava aukštesnio registro – 4 pėdų, oktava žemesnio – 16 pėdų ir t.t.). Pagal kai kuriuos bendrus požymius registrai jungiami į grupes; kiekvienai grupei valdyti įrengiama atskira klaviatūra (vargonai dažniausiai turi 2–4 rankines klaviatūras, vadinamus manualus, ir 1 kojinę klaviatūrą, arba pedalus). Griežykloje sumontuotos ir registrų valdymo rankenos. Oro pūtimo sistemą sudaro [[dumplės]], oro takai ir oro paskirstymo dėžės. oro pūtimo sistema ir griežykla, sujungtos pneumatiniais arba elektriniais mechanizmais, sudaro valdymo įrenginį, arba valdytuvus. Visi vargonų mazgai sumontuoti į rėmus ir pastatą, kurio priekinė dalis dažnai būna meniškai apipavidalinta, yra svarbus patalpos architektūrinis elementas, kai kada turintis ir meninę vertę. Vargonų [[diapazonas]] būna įvairus (didelių vargonų siekia 10 oktavų).
Vargonų sandara nusistovėjo [[XVI amžius|XVI a.]], o tobulinta buvo iki [[
Naujausi patobulinimai: elektromechaninė traktūra, elektriniai kombinacijų mechanizmai.
== Istorija ==
eilutė 17 ⟶ 18:
II a.pr.m.e. [[Aleksandrija|Aleksandrijoje]] [[Ktesibijas]] išrado hidraulinius vargonus (juose oras buvo pučiamas 2 vandens siurbliais).
Apie [[350]] m. [[Bizantija|Bizantijoje]] hidraulinius vargonus išstūmė patobulinti dumpliniai. [[660]] m. popiežiaus [[Vitalijonas|Vitalijono]] nurodymu vargonai pradėti naudoti [[Bažnyčia|bažnyčiose]]. Labiausiai jie paplito nuo [[IX amžius|IX a.]] XIVa. pradedama naudoti kojinė klaviatūra - pedalas.
[[Lietuva|Lietuvos]] bažnyčiose vargonai buvo statomi nuo [[XVI amžius|XVI a.]] Vieni seniausių ir vertingiausių yra [[Vilniaus Dominikonų bažnyčia|Vilniaus Dominikonų bažnyčioje]].▼
== Kompozitoriai ==
Žymiausi kompozitoriai kūrę vargonams: Dietrich Buxtehude, [[Johann Sebastian Bach]], Sigfrid Karg-Elert, Max Reger, Charles-Maria Widor, Marcel Dupre, Olivier Messiaen, Gyorgy Ligeti.
Lietuvių kompozitoriai parašę reikšmingų kūrinių vargonams: [[Juozas Naujalis]], [[Mikalojus Konstantinas Čiurlionis]], [[Vytautas Bacevičius]], [[Teisutis Makačinas]], [[Vytautas Barkauskas]].
== Vargonai Lietuvoje ==
▲[[Lietuva|Lietuvos]] bažnyčiose vargonai buvo statomi nuo [[XVI amžius|XVI a.]] Didžiausi Lietuvos vargonai pastatyti Vilniaus Šv. Jonų bažnyčioje (3 manualai, 64 registrai). Vieni seniausių ir vertingiausių yra [[Vilniaus Dominikonų bažnyčia|Vilniaus Dominikonų bažnyčioje]].
Žymiausi Lietuvos vargonininkai: Leopoldas Digrys, Bernardas Vasiliauskas, Balys Vaitkus, Jūratė Landsbergytė.
== Nuoroda ==
[http://www.organlive.com/ Vargonų muzika] (anglų k.)
[http://www.vargonai.lt/ Naujasis vargonų forumas] (lietuvių k.)
[http://www.organy.art.pl/ Lenkų virtualus vargonų] centras (lenkų k.)
[http://www.organy.of.pl/ Puslapis apie vargonus] (lenkų k.)
[http://www.die-orgelseite.de/index_e.html Didžiausi pasaulyje vargonai] (anglų k.)
[[Kategorija:Muzikos instrumentai]]
| |||