Abiejų Tautų Respublikos Seimas: Skirtumas tarp puslapio versijų

 

== Įkūrimo istorija ==

 

Valdant Lietuvos Didžiajam Kunigaikščiui [[Vytautas|Vytautui]] ([[1392]]-[[1430]] m.) jau 1398 m. [[Salynas|Salyne]] tariantis su [[Vokiečių ordinas|Vokiečių ordinu]] dėl taikos įvyko didelis Lietuvos didikų, [[bajorai|bajorų]] suvažiavimas. Vėliau taip pat buvo šaukiami bajorų suvažiavimai, tačiau tai buvo neoficialus Didžiojo Kunigaikščio patariamasis organas. Pirmą kartą Didžiojo Kunigaikščio taryba pareiškė savo nuomonę, kai 1430 m. mirė Vytautas – jų siūlymu Didžiuoju Kunigaikščiu buvo išrinktas [[Švitrigaila]]. [[1413]] m. Lenkijos Karalius [[Jogaila]] ir Lietuvos Didysis Kunigaikštis Vytautas [[Horodlės unija]] atnaujino Lietuvos ir Lenkijos sąjungą ir sutarė, kad „Lenkijos Karalystės ir Lietuvos žemių ponai ir bajorai rengs konvencijas ir seimus (congregationes et parlamenta) esant reikalui [[Liublinas|Liubline]] arba [[Parčovas|Parčove]], arba kitose priimtinose vietovėse su mūsų pritarimu ir pagal mūsų valią Lenkijos Karalystės poreikiams ir naudai patenkinti ir dėl geresnio likimo Lietuvos žemėms“. Tiesa, ilgai bendras Seimas buvo nešaukiamas. Nuo XV a. vidurio susiformavo paprotys, kad Lietuvos ir Lenkijos Seimai posėdžiauja atskirai, o bendrai tariasi vėliau susitikusios Seimų delegacijos.