Neurozė: Skirtumas tarp puslapio versijų

Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Rencas (aptarimas | indėlis)
SNėra keitimo santraukos
Eilutė 1:
'''Neurozė''', dar vadinama ''psichoneuroze'' arba ''neurotiniu sutrikimu'', yra bendra sąvoka bet kokiems dvasinės pusiausvyros sutrikimams, kurie sukelia [[stresas|stresą]], susierzinimą, tačiau skirtingai nei [[psichozė]]s ar [[asmenybės sutrikimas|asmenybės sutrikimų]] atvejais, žmogaus gebėjimas racionaliai [[mąstymas|mąstyti]] ir gyventi įprastą gyvenimą tiesiogiai neįtakojamas. Priskiriama [[psichoanalizė]]s šakai (ne [[psichologija]]i ar [[psichiatrija]]i).
 
==Termino kilmė==
[[terminas|Terminą]] (gr. ''neuron'' 'nervas,' + ''osis'' 'ligota, nenormali būsena') [[1769]] m. sukūrė [[Škotija|škotų]] gydytojas ''William Cullen'', turėdamas omenyje [[nervų sistema|nervinės sistemos]] ligos sukeliamus jutimo bei judėjimo sutrikimus, kurių negalėjo susieti su fiziologinėmis priežastimis. Vėliau terminą ir susijusius dalykus analizavo [[Zigmundas Froidas]], [[Karlas Jungas]]. Angliškose šalyse šiuolaikinėje psichologijoje šis terminas formaliai nebenaudojamas, tačiau naudojamas šalyse, kuriose išlaikomi psichoanalizės aspektai (pvz., [[Prancūzija|Prancūzijoje]]).
 
==Apibūdinimas==
Eilutė 9:
Nors terminas reiškia sutrikimą ar ligą, tačiau apskritai neurozė yra natūralus žmogaus būties elementas. Neurozė patiriama daugumos žmonių; psichologinės problemos atsiranda tada, kai neurozės sukelti organizmo funkcijų kad ir nežymūs sutrikimai sukelia žmogui nerimą. Dažnai bandymai suvaldyti stresą ir atsikratyti nerimo tik paaštrina situaciją, sukeldami dar didesnį stresą.
 
[[Psichoanalizė]]s teorija teigia, kad neurozė tam tikra prasme yra žmogaus [[ego]] apsaugos mechanizmo elementas, kai neurozei priskiriamais simptomais atliekama savireguliacija, „išlyginamas“ neatitikimas tarp pasąmonės[[pasąmonė]]s ir [[sąmonė]]s lygmenų; todėl tik problemas gyvenime keliantys jos reiškiniai turėtų būti vadinami neuroze.
 
==Gydymas==