Gyvenvietė: Skirtumas tarp puslapio versijų

Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Osmis (aptarimas | indėlis)
S +kat gal
Rencas (aptarimas | indėlis)
SNėra keitimo santraukos
Eilutė 1:
'''Gyvenvietė''' – vieta, kurioje [[žmogus|žmonės]] nuolatos gyvena ilgesnį laiką. Svarbus gyvenvietės požymis – kad joje būtų nuolatos gyvenama, nors ir sezoniškai. Tarkime, vieta, kur pravažiuojantys turistai dažnai pasistato [[palapinė|palapines]], nėra gyvenvietė.
 
Gyvenvietės sąvoka apima daug įvairių gyvenamųjų vietų tipų, pavyzdžiui:
* pagal gyventojų skaičių: [[kaimas]], [[miestelis]], [[miesto tipo gyvenvietė]], [[miestas]], [[megapolis]] ir kt.
* pagal architektūrinius požymius: [[bažnytkaimis]].
* pagal socialinius požymius: [[dvaras]], pataisos darbų kolonija – gyvenvietė, administracinis centras, [[favela]], lūšnynas, [[getas]].
* chronologiniu požiūriu: [[neolitas|neolito]] gyvenvietė, istorinė gyvenvietė, [[nausėdija]].
* pagal funkcinius požymius: [[pilis]], [[fortas]], [[vienuolynas]], [[koncentracijos stovykla]], universiteto miestelis, [[kurortas]].
 
Šie požymiai dažniausiai labai susiję ir sumišę tarpusavyje, nes, tarkime, socialiniai aspektai dažnai neatskiriami nuo architektūrinių sprendimų (pilis – lūšnynas).
Eilutė 12:
Dažniausiai gyvenvietės yra ne tik teritorinis, bet ir atskiras juridinis vienetas, kuriam hierarchiškai gali paklusti smulkesni savivaldos organai (miesto savivaldybė-seniūnijos). Kartais nutinka, kad gyvenvietės besiplėsdamos geografiškai susilieja, tačiau išlaiko tradicinę savivaldą, pavyzdžiui, [[Švenčionys]] ir [[Cirkliškis]].
 
Gyvenvietė yra teritorinė sąvoka, tačiau tai sykiu ir [[Bendruomenė|bendruomeninis]] organizmas, todėl, norint gyvenvietę tinkamai valdyti bei tenkinti jos gyventojų reikmes, dažniausiai susikuria vienokio ar kitokio tipo bendruomenės, renkančios valdžios organus ([[seniūnas]], meras…[[meras]]). Kartais ši valdžia gali būti ne tik oficiali, bet ir alternatyvi/opozicinė (pavyzdžiui, [[kalėjimas|kalėjimuose]], [[getas|getuose]]).
 
Gyvenvietės sąvoka aktuali įvairiose žmonių veiklos srityje: architektūroje, [[civilinė teisė|civilinėje teisėje]], kultūroje, transporto reguliavimo srityje ir kt. Nuo to priklauso ir specifiniai gyvenvietės apibrėžimai įvairiose reguliavimo srityse, pavyzdžiui: kelių eismo taisyklės gyvenvietę apibrėžia taip: ''Gyvenvietė – namų pristatyta teritorija, kurios pradžioje keliai pažymėti ženklais „Gyvenvietės pradžia“, o pabaigoje – „Gyvenvietės pabaiga".''
 
Lietuvos Respublikos įstatymai Teritorijos administracinių vienetų ir jų ribų įstatyme (1994 m. ir vėlesnės redakcijos) apibrėžia tokias Lietuvos Respublikos gyvenvietes:
* [[Lietuvos miestai|'''miestai''']] yra kompaktiškai užstatytos gyvenamosios vietovės, turinčios daugiau kaip 3000 gyventojų, kurių daugiau kaip 2/3 dirbančiųjų dirba pramonėje[[pramonė]]je, verslo bei gamybinės ir socialinės [[infrastruktūra|infrastruktūros]] srityse.
* [[Lietuvos miesteliai|'''miesteliai''']] yra kompaktiškai užstatytos gyvenamosios vietovės, turinčios nuo 500 iki 3000 gyventojų, kurių daugiau kaip pusė dirbančiųjų dirba pramonėje, verslo bei gamybinės ir socialinės infrastruktūros srityse, taip pat tradiciniai miesteliai
* '''kaimai''' yra kitos gyvenamosios vietovės, neturinčios miesto ir miestelio požymių.