Rankinė: Skirtumas tarp puslapio versijų

Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Rencas (aptarimas | indėlis)
SNėra keitimo santraukos
Rencas (aptarimas | indėlis)
SNėra keitimo santraukos
Eilutė 1:
'''Rankinė''' - nestandi „talpyklė“, paprastai pagaminta iš audinio, [[oda|odos]] ar kitos lanksčios medžiagos. Rankinė gali turėti vieną ar dvi rankenas[[rankena]]s, arba išvis jų neturėti. Rankinės gali būti uždaromos [[užtrauktukas|užtrauktuku]], segtuku arba paprasčiausiai suveriamos. Kartais kelioninės rankinės (dar vadinamos ''krepšiu'') gali turėti spyną. Rankinės būna įvairių dydžių, nuo moteriškų rankinukų, kuriose telpa tik maži daiktai ir smulkmenos, iki didelių rankinių.
[[Vaizdas:Rankine2.jpg|right]]
 
==Istorija==
Lietuviškos rankinės istorijos šaknys - senieji odos amatai, kurie plėtojami nuo pat [[viduramžiai|viduramžių]]. Jau tada turėjome ne tik knygrišybos, bet ir futliarininkų gildijas[[gildija]]s, kurios davė pradžią kitų odos dirbinių gamybai.
 
Tačiau tik XX amžiaus pradžioje rankinė tapo ne vien praktišku daiktu susidėti įvairioms smulkmenoms, bet ir svarbiausiu moters aksesuaru, jos išvaizdos ir net padėties visuomenėje vertinimo kriterijumi. Tuomet ir prasidėjo rankinių mada. Tiesa, jos buvo griežtai diferencijuojamos pagal paskirtį: jei rankinukas - tai mažytis, elegantiškas, o jei didelis krepšys - tai skirtas kelionei.
<br>Tai liudija ir senieji odos dirbiniai, atkeliavę iš [[Vytauto Didžiojo karo muziejus|Vytauto Didžiojo karo muziejaus]]. Jie eksponuojami neseniai Vilniuje atidarytoje odos galerijoje "Sirena"„Sirena“. Juodas nedidukas, piniginę primenantis rankinukas iš [[krokodilai|krokodilo]] odos apie 1926-uosius metus priklausė Kauno miesto burmistro, vėliau Lietuvos Ministro Pirmininko [[Antanas Merkys|A.Merkio]] žmonai M.Merkienei.
==Formos==
eilutė 31 ⟶ 32:
 
 
[[Kategorija:DaiktaiAksesuarai]]
 
[[de:Tasche]]