Galatija: Skirtumas tarp puslapio versijų

'''Galatija''' - istorinė [[Mažoji Azija|Mažosios Azijos]] sritis dabartiniame [[Anatolija|Anatolijos]] kalnyne, [[Turkija|Turkijoje]]. Jos šiaurėj buvo [[Bitinija]] ir [[Paflagonija]], rytuose [[Pontas (Romos provincija)|Pontas]], o pietuose [[Likaonija]] ir [[Kapadokija]], o vakaruose dalis [[Frygija|Frygijos]], į kurią buvo įsiveržę [[galai]]. Dabartinė Turkijos sostinė [[Ankara]] (senovėje ''Ankyra'') buvo Galatijos [[sostinė]].

Galatija buvo pavadinta pagal iš [[Trakija|Trakijos]] atvykusius galus ([[keltai|keltus]]). Ji buvo vadinama rytų Galija, o jos gyventojai – galais. Galatai buvo dalis galų, įsiveržusios į [[Makedonija|Makedoniją]], vadovaujami „antrojo“ Breno, galų vado. Jis įsiveržė į Graikiją 281 m. pr. m. e. su didžiule gaujakariauna, tuo metu kita galų grupė su moterim ir vaikais keliavo per Trakiją. Jie atsiskyrė nuo Breno 279 m. pr. m. e, ir jiems vadovavo Leonorijus ir Lutarijus. Jie pasirodė Mažojoje Azijoje 278–277 m. pr. m. e., kita grupė įsiveržus į Makedoniją nugalėjo karalių Ptolemėją Kerauną, bet buvo įveikti [[Antigonas Gonatas|Antigono Gonato]], nugalėto [[diadochas|diadocho]] [[Antigonas Vienaakis|Antigono Vienaakio]] anūko.

Kaip dažnai būna, įsiverželiai atvyko pakviesti. Jų prireikė Nikomedui I iš [[Bitinija|Bitinijos]], kovojusiam su broliu dėl sosto. Trys galų gentys persikėlė iš Trakijos į Mažąją Aziją. 10 tūkst. galinčių kovoti vyrų ir tiek pat moterų su vaikais, pasidalinusių į tris gentis: trokmai, tolistobogijai ir tektosagai. Jie buvo galiausiai nugalėti [[selaukidai|Seleukidų]] karaliaus Antiocho I mūšyje, kuriokuriame persų kariniai[[kovos dramblys|kovos drambliai]] šokiravopribloškė galus. Bet tai nereiškia, kad jie buvo išnaikinti.

Vietoj to atsirado ilgai gyvavusi gališka teritorija Anatolijoje, kuriai priklausė rytinė Frygijos dalis. Ši teritorija buvo žinoma ''Galatijos'' vardu. Jie čia apsistojo ir sustiprėjo atvykus to paties klano nariams iš Europos. Jie užgrobė Bitiniją ir plėšė gretimas šalis.

Galai buvo geri kariai, gerbti graikų ir [[romėnai|romėnų]]. Jie dirbo samdomais kareiviais, kartais kovodami abejose pusėse didžiuosiuose to meto mūšiuose. Daugybę metų galų vadai ir jų gaujoskariaunos siaubė vakarinę Mažosios Azijos pusę kaip vieno ar kito kariaujančio princokunigaikščio sąjungininkai be jokių rimtų kliūčių, kol susidėjo su išdaviku Seleukidų princu Antiochu Hieraksu, valdžiusiu Mažąją Aziją. Hieraksas bandė nugalėti Atalą I iš [[Pergamas|Pergamo]] (241–197 m. pr. m. e.), bet graikų miestai prisijungė prie jo vėliavos ir jo armija keliuose žiauriuose mūšiuose nugalėjo galus, apie 232 m. pr. m. e. Atalas I privertė juos apsigyventi ir apsiriboti tik tuo regionu, kuriam jie davė vardą. Tema ''Mirštantis galas'' buvo populiariausia helenistiniam mene kelias kartas.

Jų teisė į sritį buvo pripažinta. Trys galų gentys apsistojo ir ten liko: tektosagai aplink Ankyrą, tolistobogijai aplink Pesiną, o trokmai šalia Tavijaus. Bet jų galia nebuvo palaužta. Atalidų dinastijos Pergamo karaliai juos samdė vis Mažąją Aziją siaubiantiems karams. KitaViena gaujajų grupė pabėgo nuo Egipto Ptolemėjaus IV, kai juos išgasdino saulės užtemimas.