Kinijos-Tarybų Sąjungos pasienio konfliktas: Skirtumas tarp puslapio versijų
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Nėra keitimo santraukos |
Nėra keitimo santraukos |
||
Eilutė 10:
TSRS pusėje žuvo 31 žmogus dar 14 buvo sužeisti{{faktas}}. Atsakydami į ataką Tarybų Sąjunga ėmė bombarduoti Kinijos kariuomenės dalinius, kurie buvo susitelkę [[Mandžiūrija|Mandžūrijoje]]. TSRS užėmė Damansko salą. Tarybų Sąjunga teigė, kad buvo nukauta arba sužeista apie 800 kinų, tačiau ištikro žuvo 60 kinų
Sovietai apkaltino Kinijos kariuomenę, kad ji naudojo veržimosi į priekį pagal taktiką, kuomet būdavo apsupami civiliai, žemės ūkio darbininkai ir jų gyvuliai. Po eilinių tolimesnių susirėmimų Vidurinėje Azijoje, abi valstybės ėmė ruoštis atominiam karui.
Eilutė 19:
Rimtų sienos demarkacijos derybų neatsirado iki 1991 metų, prieš pat TSRS žlugimą. Iš esmės abi šalys pripažino, kad Damansko/Ženbao sala priklauso Kinijai, nors abi šalis teigė, kad derybų metu ši sala priklausė kiekvienai iš jų. [[1995]] m. [[spalio 17]] d. buvo susitarta dėl paskutiniųjų 54 sienos kilometrų. Tačiau klausimas dėl trijų salų priklausomybės Amūro ir Arguno upėse paliktas ateičiai. [[2004]] m. [[spalio 14]] d. pasirašyta sutartis galiausiai išsprendė konfliktą. Šia sutartimi Kinijai palikta valdyti Tarabarovo (Yinlong) sala ir maždaug pusė Bolšoy Usurijskij (Heixiazi) salos netoli [[Chabarovskas|Chabarovsko]]. Kinija ratifikavo sutartį [[2005]] m. [[balandžio 27]] d., o Kinija [[2005]] m. [[gegužės 20]] d. Galutinis perdavimas įvyko [[2007]] m. [[liepos 2]] d., kuomet sutartį pasirašė Kinijos užsienio reikalų ministras [[Li Zhaoksing]] ir Rusijos užsienio reikalų ministras [[Sergėjus Lavrovas]].
==Šaltiniai==
{{Reflist}}
[[Kategorija:Azijos karai]]
| |||