Vikipedija

Juozas Tumas-Vaižgantas: Skirtumas tarp puslapio versijų

Naršyti istoriją interaktyviai
← Prieš tai darytas keitimasKitas pakeitimas →
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
VizualusVikitekstas
Kroitus (aptarimas | indėlis)
188 keitimai
+ šablonas
Ištrintas visas puslapio turinys
Eilutė 1:
{{Infobox Rašytojas
|image =Vaizgantas.jpg|thumb|200px|Juozas Tumas-Vaižgantas
|gimimo_data =[[1869]] m. [[rugsėjo 20]] d
|gimimo_vieta =[[Malaišiai]] [[Anykščių rajonas|Anykščių raj.]]
|mirties_data =[[1933]] m. [[balandžio 29]] d.
|mirties_vieta =[[Kaunas]]
|tikras_vardas =Juozas Tumas
|pseudonimas =Vaižgantas
|žymiausi_darbai=Pragiedruliai
}}
[[Image:Notes of Juozas Tumas Vaižgantas.jpg|thumb|Vaižganto užrašai]]
'''Juozas Tumas-Vaižgantas''' ([[1869]] m. [[rugsėjo 20]] d. [[Malaišiai|Malaišiuose]] ([[Anykščių rajonas|Anykščių raj.]]) – [[1933]] m. [[balandžio 29]] d.) – lietuvių rašytojas, visuomenės veikėjas, literatūros istorikas, kritikas, universiteto dėstytojas, kunigas.
 
== Biografija ==
 
[[1881]]-[[1888]] m. mokėsi [[Daugpilis|Daugpilio]] realinėje [[gimnazija|gimnazijoje]]. 1888 m. rudenį įstojo į kunigų seminariją [[Kaunas|Kaune]]. Įsitraukė į slaptos lietuvių klierikų [[Lietuvos mylėtojų draugija|Lietuvos mylėtojų draugijos]] veiklą, o vėliau perėjo į [[Šv. Kazimiero draugija|Šv. Kazimiero draugiją]]. [[1890]] m. parašė pirmąją korespondenciją į laikraštį "[[Žemaičių ir Lietuvos apžvalga]]". [[1893]] m. [[lapkričio 28]] d. įšventintas [[kunigas|kunigu]] ir paskirtas vikaru į [[Jelgava|Jelgavą]]. [[1895]] m. dėl konflikto su kunigais ir [[dekanas|dekanu]] E. Roppu perkeltas [[vikaras|vikaru]] į [[Mosėdis|Mosėdį]].
 
[[1896]] m. Vaižgantas buvo vienas iš "[[Tėvynės sargas|Tėvynės sargo]]" išleidimo iniciatorių, [[1897]]-[[1902]] m. – faktinis jo [[redaktorius]]. Palaikė ryšius su vietos [[knygnešiai]]s, rūpinosi slapta jų draugija, gaudavo draudžiamos [[spauda|spaudos]], ją platindavo, mokė vaikus skaityti. [[1896]] m. [[spalio 2]] d. Vaižganto brolis Jonas buvo areštuotas gabenatis draudžiamą spaudą. [[1898]] m. [[rugpjūčio 10]] d. Vaižgantas perkeltas vikaru į [[Kuliai|Kulius]] (Plungės raj.). Čia vėl aktyviai įsitraukė į knygnešių veiklą ir slaptųjų mokyklų kūrimą, slėptuvę spaudai įrengė klebonijoje. [[1900]] m. pradėjo leisti laikraštį "[[Žinyčia]]". Dėl [[lenkomanai|lenkomanų]] dvarininkų ir kunigų skundų [[1901]] m. iškeltas į [[Micaičiai|Micaičius]] (Šiaulių raj.), o po 10 mėnesių - į [[Vadaktėliai|Vadaktėlius]] (Panevėžio raj.). Čia toliau redagavo nelegalius [[laikraštis|laikraščius]]. Nuo [[1902]] m. [[lapkričio 28]] d. buvo slaptai [[policija|policijos]] sekamas kaip nepatikimas. [[1905]] m. dalyvavo [[Didysis Vilniaus seimas|Didžiajame Vilniaus seime]], kūrė lietuviškas mokyklas, organizavo lietuvišką valsčiaus savivaldybę.
 
1906-1911 m. J.Tumas gyveno Vilniuje, dirbo "Vilniaus žinių" (1907), "Vilties" (1907-1911), "Ryto garso" (1914) redakcijose. 1911 m. J.Tumas buvo paskirtas Laižuvos klebonu. Tuo pačiu metu išvyko į Ameriką "Saulės" draugijos reikalais ir praleido ten 3 mėnesius, o grįžęs parašė knygą apie emigrantų gyvenimą.
 
[[1914]] m. buvo atleistas iš [[Laižuva|Laižuvos]] klebono pareigų, išvyko į [[Ryga|Rygą]], kur dirbo "[[Rygos garsas|Rygos garso]]" redakcijoje. [[1915]] m. buvo pakviestas į [[Sankt Peterburgas]], centrinį lietuvių komitetą nukentėjusiems nuo karo šelpti. Čia įsijungė į politinę veiklą: įkūrė [[Tautos pažangos partija|Tautos pažangos partiją]], dalyvavo Petrapilio lietuvių seime, pasaulio lietuvių konferencijoje [[Stokholmas|Stokholme]].
 
[[1918]] m. grįžo į Lietuvą ir [[Vilnius|Vilniuje]] įsijungė į [[Lietuvių komitetą nukentėjusiems nuo karo šelpti]], redagavo "[[Lietuvos aidas|Lietuvos aidą]]". [[1919]] m. pradėjo leisti laikraštį "[[Nepriklausoma Lietuva]]". [[1920]] m. persikėlė į [[Kaunas|Kauną]]. Čia iki [[1932]] m. buvo [[Vytauto bažnyčia|Vytauto bažnyčios]] rektoriumi. [[1922]]-[[1929]] m. Kauno universitete dėstė lietuvių literatūros istoriją, [[1929]] m. jam suteiktas garbės daktaro laipsnis.
 
[[1921]] m. įkūrė [[Lietuvai pagražinti draugija|Lietuvai pagražinti draugiją]] ir 1921–[[1924]] m. jai vadovavo. Apdovanotas Vytauto Didžiojo 2-jo laipsnio ordinu ([[1932]] m.) ir Didžiojo Lietuvos kunigaikščio Gedimino 2-jo laipsnio ordinu ([[1928]] m.).
 
Vaižgantas palaidotas [[Vytauto bažnyčia|Vytauto bažnyčioje]] ([[Kaunas]]).
 
==Kūryba==
===Kūrybos bruožai===
* Publicistinis pradas;
* Lietuvių tautos būdo, jos kultūros prigimties apmąstymai;
* Vienišo žmogaus jausmų ir etinių nuostatų, aistrų bei valios susidūrimas.
 
===Kūriniai===
Svarbiausias kūrinys – „Pragiedruliai“. Jo dalys:
*[[Gondinga|Gondingos]] kraštas (apie [[Žemaitija|Žemaitiją]]):
**praktiškumas
**ūkinė pažanga
**kova prieš lietuvių spaudos draudimą
*Vaduvų kraštas (apie [[Aukštaitija|Aukštaitiją]])
**tautos dvasia
**doroviniai kultūros pagrindai:
***rūpestingumas
***gyvas gamtos jausmas
***atidumas
***atjauta
**legendos, mitai
 
==Muziejai==
 
* Vaižganto muziejus, [[Ustronė (Krekenava)|Ustronės sodyba]], [[Panevėžio raj]].
* Vaižganto memorialinis butas-muziejus, prie [[Vytauto bažnyčia|Vytauto bažnyčios]], [[Kaunas]]
 
==Nuorodos==
* [http://anthology.lms.lt/texts/31/bibliogr_l.html Išsamus Vaižganto kūrinių sąrašas]
* [http://anthology.lms.lt/texts/31/autor_l.html Lietuvių klasikinės literatūros antologija: Juozas Tumas-Vaižgantas]
* [http://www.svedasai.lt/vaizg.htm Vaižganto biografija]
 
{{biograf-stub}}
 
[[Kategorija:Lietuvos rašytojai|Vaižgantas, Juozas-Tumas]]
[[Kategorija:Lietuvos kunigai|Vaižgantas, Juozas-Tumas]]
 
[[bat-smg:Juozos Tumos-Vaižgants]]
[[ru:Тумас, Юозас]]
Rodomas puslapis "https://lt.wikipedia.org/wiki/Juozas_Tumas-Vaižgantas"