Djausas: Skirtumas tarp puslapio versijų
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
pradėta |
pataisyta vidinė nuoroda |
||
Eilutė 5:
Djauso vaikais vadinami [[Ušasė]], [[Ašvinai]], [[Agnis]], [[Surja]], [[Pardžanja]], [[aditja|aditjos]], [[maruta|marutos]], [[angiras|angirasai]]. Tėvystė — tai tikriausiai vienintelis Djauso bruožas; bet yra ir zoomorfiniai Djauso atvaizdai, kuriuose pabrėžiamas seksualinis motyvas — jaučių sėklintojas („Rigveda“ I 160, 3; V 36, 5; 58, 6) arba eržilas (X 68, 11).
Djausas ir Prithivi laikomi dviejais pasauliais, gyvybinės energijos šaltiniais. Meldžiantys jam susilaukia vaikų. Dangus ir žemė, visažiniai ir geraširdžiai, šlaksto žmones medumi, daugina maistą, atneša laimikius, turtus, sėkmę. Atsakant į klausimą, kas pirma atsirado — dangus ar žemė, „Šapatha-brahmanas“ pirmenybę teikia žemei. Tėvo-dangaus ir motinos-žemės, gimdančių viską Visatoje, įvaizdžiai turi daugybę tipologinių paralelių visur ir yra atsiradę proto-indoeuropietiškame periode. Djauso-tėvo (''Djaus-pitar'') vardas turi tikslius atitikmenis (senovės graikų [[Dzeusas]] ''pater'', lotynų [[
[[Kategorija:Induizmo_dievai]]
|