Šiluvos Švč. Mergelės Marijos Gimimo bazilika: Skirtumas tarp puslapio versijų

Didikas [[Petras Simonas Gedgaudas]] [[1457]] m. [[rugsėjo 1]] d., sekmadienį, užrašė ir savo antspaudu patvirtino „bažnyčios Šile“ (taip anksčiau vadinta [[Šiluva]]) steigimo aktą. Tais pat metais jis pastatydino bažnyčią ir dovanojo jai 146 valakus žemės. [[Šiluva|Šiluvos]] savininkas Andrius Zaviša apie [[1500]] m. bažnyčią atstatė. Jo sūnus Jonas apie [[1532]] m. perėjo į reformaciją ir pasisavino katalikams tėvo dovanotą žemę. Bažnyčia palikta katalikams. Ji sparčiai nyko. Evangelikai reformatai [[1594]] m. pasistatė mūrinę bažnyčią Zbaro kaime (prie [[Šiluva|Šiluvos]]). [[1592]]–[[1622]] m. čia veikė vienintelė Žemaitijoje reformatų vidurinė, vėliau parapinė mokykla. Tarp evangelikų reformatų ir katalikų bendruomenių XVII a. būta įvairių kivirčų.
 
[[1669]] m. įvyko ginkluotas susirėmimas. Evangelikų reformatų parapija [[1754]] m. prijungta prie [[Kėdainiai|Kėdainių]]. XVIII a. pabaigoje bažnyčia sunyko. Vyskupas [[Jurgis Tiškevičius]] [[1646]] m. mini stebuklingą [[Šiluva|Šiluvos]] Švč. Marijos paveikslą. Katalikų literatūroje aprašoma Švč. Mergelės Marijos apsireiškimo istorija pirmąkart aprašyta [[Šiluva|Šiluvos]] klebono Mykolo Sviechauskio. Jo ir vėlesnių aprašymų duomenimis, apie [[16121608]] m. apsireiškusi Švč. Mergelė Marija su kūdikiuKūdikiu ant rankų. Ji verkusi, kad toje vietoje, kur buvo garbinamas jos sūnus, dabar ariama ir sėjama. Vyskupo atstovui oficiolui J.Jonui Kazakevičiui senelis parodęs vietą prie didžiojo akmens, kur buvo užkasta skrynia. Joje rastas bažnyčios steigimo aktas, Švč. Marijos paveikslas, brangus arnotas. Bylą dėl [[Šiluva|Šiluvos]] katalikų bažnyčios grąžinimo iškėlė vyskupas [[Merkelis Giedraitis]]. Ją tęsė kunigas M. Kobilinskis, baigė kunigas J.Jonas Kazakevičius.
 
[[1622]] m. teismo sprendimu reformatai privalėjo grąžinti katalikams žemę ir sumokėti 9000 auksinų. J. Kazakevičius savo lėšomis [[1627]] m. [[Šiluva|Šiluvoje]] pastatė nedidelę medinę bažnyčią. Netrukus buvo pastatyta kita, didesnė, kryžiaus plano bažnyčia. [[1651]] m. įsteigta mokykla. Švč. M.Mergelės Marijos paveikslas [[1674]] m. restauruotas ir įvilktas įpapuoštas sidabrinįsidabriniu rūbąaptaisu. [[Kražiai|Kražių]] jėzuitų kolegijos auklėtiniai [[1677]] m. pradėjo procesines eisenas į [[Šiluva|Šiluvą]]. Vyskupas [[Antanas Tiškevičius]] [[1752]] m. įsakė artimesnių parapijų klebonams organizuotai eiti į [[Šiluva|Šiluvą]]. [[1763]] m. procesinės eisenos buvo uždraustos (vėl pradėtos [[1905]] m.).
 
[[1760]] m. pradėta statyti nauja mūrinė bažnyčia (apmūrijama senoji). Statyti baigė Tadas Bukota [[1775]] m. (vidaus dekoras [[Tomas Podgaiskis|T. Podgaiskio]]). Ji konsekruota [[1786]] m. Taisrugsėjo pačiais8 metais iškilmingai kanonizuotasd. Švč. M.Mergelės Marijos su Kūdikiu paveikslas su iškilmėmis vainikuotas vad. popiežiaus karūnomis. Rugsėjo 10 d. konsekruota pati bažnyčia. [[1892]] m. bažnyčioje kilus gaisrui, sudegė bokštai, stogas, išsilydė 5 varpai, vargonai, sudegė klebonija, prieglauda. [[1893]] m. parengtas bokštų atstatymo projektas. [[1896]] m. nulietas varpas, įsigyti vargonai. Kunigo Povilo Katelos rūpesčiu bažnyčia [[1925]] m. restauruota, atstatyti bokštai. Nuo [[1932]] m. [[Šiluva|Šiluvoje]] rengiami eucharistiniai kongresai. Ona Šmigelskienė [[1957]] m. restauravo Švč. M.Mergelės Marijos paveikslą. [[Šiluva|Šiluvos]] bažnyčiai [[1976]] m. suteiktas mažosios bazilikos titulas.
 
==Architektūra==
Anoniminis naudotojas