Kriminologija: Skirtumas tarp puslapio versijų
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
perkeliama į Nusikalstamumas |
Nėra keitimo santraukos |
||
Eilutė 1:
[[Image:CesareBeccaria.jpg|thumb|right|[[Cesare Beccaria]] - Klasikinės kriminologijos mokyklos pradininkas]]
'''Kriminologija''' – tarpdisciplininis [[mokslas]], kurio tyrimo dalykas iš dalies sutampa su tokių mokslų kaip [[sociologija]], [[filosofija]], [[pedagogika]], [[psichologija]], [[etnologija]] ir [[teisėtyra]], [[teisė]]s mokslai (ypač [[baudžiamoji teisėtyra]], teisinė statistika ir kt).
Kriminologija - tai mokslas apie nusikalstamumą, jo priežastis, padarinius, [[prevencija|prevenciją]]. Tyrinėjami ne tik patys [[nusikaltimas|nusikaltimai]], bet ir juos darantys asmenys, jų psichinės, psichologinės savybės, socialinė aplinka ir kitos polinkį į nusikalstamumą nulėmusios savybės.
== Istorija ==
Termino "kriminologija" kilmė nėra žinoma. Pirmą kartą sąvoką panaudojo [[Raffaele Garofalo]], 1885 m. publikavęs savo veikalą pavadinimu "Criminologia". (Bent jau idėjiniu) Klasikinės kriminologijos mokyklos ir apskritai kriminologijos disciplinos pradininku laikomas italas [[Cesare Beccaria]], XVIII a. publikavęs veikalą "''Dei Delitti e delle Pene''" ("Apie nusikaltimus ir bausmes"), kuriame kaip [[Utilitarizmas|utilitaristas]] manifesto forma pasisakė prieš to meto baudžiamąją justiciją, atgyvenusius teisenos metodus kaip [[kankinimai]], bausmes ([[mirties bausmė]]) ir kt.), skelbė baudžiamosios teisės humanizmo idėjas, siūlė esamas priemones keisti humaniškesnėmis bei veiksmingesnėmis.
== Literatūra ==
* [[Jurijus Bluvšteinas]] (atsakingasis redaktorius). Kriminologija. Vilnius: Pradai, 1994.
[[Kategorija:kriminologija| ]]
| |||