09:52, 22 vasario 2008 versija taisyti JAnDbot (aptarimas \| indėlis) Botai 45 476 keitimai S robotas Pridedama: pl:Industrializacja ← Prieš tai darytas keitimas		11:55, 1 balandžio 2008 versija taisyti anuliuoti RGB (aptarimas \| indėlis) 280 keitimai Nėra keitimo santraukos Kitas pakeitimas →
Eilutė 1: '''Industrializacija''', ~~arba~~[[Pramonės ~~'''industrinė~~perversmas\|pramonės ~~revoliucija'''~~perversmo]] –įtakoje ~~procesas, kuriam būdingi~~vykę socialiniai irbei ekonominiai pokyčiai, irkuriems ~~kurio~~būdinga stambiosios mašininės gamybos (kaip ~~metu~~išskirtinės [[~~visuomenė~~ekonomika\|ekonomikos]] ~~pereina~~plėtros išpriemonės) ~~priešindustrinės~~diegimo ~~(kai~~bei ~~sukaupto~~plėtojimo ~~kapitalo~~strategija, ~~kiekis~~ir ~~yra~~šių ~~sąlyginai~~pokyčių ~~žemas)~~pagrindu įvykęs ~~[[pramonė\|industrinę]]~~perėjimas nuo agrarinės prie industrinės ~~stadiją~~visuomenės. Šie ~~[[socialinis\|~~socialiniai]] ir ~~[[ekonomika\|~~ekonominiai]] pokyčiai glaudžiai susiję su [[technologija\|technologinėmis]] naujovėmis, ypač stambaus masto [[energija\|energijos]] gamybos ir [[metalurgija\|metalurgijos]] vystymu. Industrializacija taip pat siejama su tam tikrais [[filosofija\|filosofijos]] pokyčiais arba kitokiu požiūriu į gamtą, tačiau galima ginčytis, ar šie filosofiniai pokyčiai kyla iš industrializacijos, ar atvirkščiai. Išsivysčiusios šalys patyrė tris industrializacijos bangas. Pirmoji jos banga XVIII a. pabaigoje – XIX a. pražioje praėjo Šiaurės-vakarų Europoje ir [[JAV]], nors faktiškai stipriau palietė tik [[JK\|Jungtinę Karalystę]]. Jos metu atsiradę [[geležinkelis\|geležinkeliai]] suteikė galimybę pasklisti pramonės perversmo nulemtiems pokyčiams visuomenėje ir davė postūmį antrosios bangos, stipriausiai palietusios [[Vokietija\|Vokietiją]], pradžiai. Tuo metu pramonė taip pat ėmė sparčiau vystytis [[Belgija\|Belgijoje]], [[Olandija\|Olandijoje]], [[Prancūzija\|Prancūzijoje]], [[Pjemontas\|Pjemonte]], Skandinavijos šalyse ir [[Šveicarija\|Šveicarijoje]]. Tačiau rytinės ir pietinės Europos dalys atsiliko. [[Ispanija\|Ispanijoje]], [[Portugalija\|Portugalijoje]], Rytų Europoje ir Balkanų pusiasalyje dominavo stambūs žemvaldžiai, kuriuos mažai domino politiniai ir ekonominiai pasikeitimai. Industrializacija Rytų Europoje apsiribojo atskirais regionais, kurie kaip salos buvo išsibarstę atsilikusių kaimiškų rajonų jūroje, pvz., Šiaurės [[Bohemija\|Bohemijoje]] ar [[Galicija\|Galicijos]] bei [[Rumunija\|Rumunijos]] naftos gavybos rajonuose Borislave bei Ploještyje. Trečioji banga XIX a. pabaigoje palietė [[Japonija\|Japoniją]], [[Rusija\|Rusiją]], [[Italija\|Italiją]] ir likusias Skandinavijos šalis. Šiuo laikotarpiu pramonės augimą skatino jau nebe geležis ir anglis, o elektra ir benzinas. Pirmoji industrinė revoliucija kilo [[JK\|D. Britanijoje]] [[XVIII amžius\|XVIII]]-[[XIX amžius\|XIX a.]] Antrąja industrine revoliucija laikomas vėlesnis, ne tokių drastiškų pokyčių laikotarpis, kuomet plačiai paplito [[elektros energija]], [[vidaus degimo variklis]] ir [[konvejeris\|konvejeriai]]. [[Šaltasis karas\|Šaltojo karo]] metais daugelis [[Trečiasis pasaulis\|Trečiojo pasaulio]] šalių pradėjo industrializaciją veikiamos arba [[Jungtinės Amerikos Valstijos\|Jungtinių Valstijų]], arba [[SSRS]]. Šios pastangos buvo sėkmingos daugeliui [[Rytų Azija\|Rytų Azijos]] valstybių, o tuo tarpu kitur jos davė ne itin sėkmingų rezultatų ~~(išskyrus kai kurias [[Europa\|Europos]] valstybes, kurios jau prieš [[Antrasis pasaulinis karas\|Antrąjį pasaulinį karą]] buvo pradėjusios šį procesą)~~.▼ Daugumoje priešindustrinių šalių gyvenimo lygis neviršijo išgyvenimo – didžioji gyventojų dalis gaminosi tiek produktų, kiek jiems reikėjo tam, kad išgyventų. Tiesa, kai kurios tautos, kaip [[Senovės Graikija\|Senovės Atėnai]], buvo išvysčiusios prekybą, ir todėl jų turtas gerokai viršijo išgyvenimo lygį. Daugumą priešindustrinių šalių dažnai užklupdavo [[badas]], nors kai kurios, pvz., XVII-XVIII a. [[Nyderlandai]] ir [[Anglija]] bei XV a. Italijos miestai-valstybės sugebėjo išsilaisvinti iš bado ciklo vystydamos prekybą ir žemės ūkio sektoriaus komercializaciją. Nustatyta, jog XVII a. Nyderlandai importuodavo beveik 70% reikalingų grūdų, o V a. pr. m. e. Atėnai įsiveždavo 75% bendrai suvartojamo maisto. Pirmoji industrializacijos fazė iki XIX a. 7–8 dešimtmečių sandūros pasižymėjo daugybe naujų technikos išradimų, kurie padidino prekių gamybą. Didžiausią reikšmę nuo 8 dešimtmečio turėjo komunikacijų plėtimas, geresnis bankų ir biržų tinklas, įvairių mokslo sričių pasiekimai. Bankai ir akcinės bendrovės kaupė laisvus pinigus, kad investuotų juos potencialiai pelningiausiose srityse, nes bet kokiai pažangai buvo reikalingas stambus finansinis kapitalas. ~~== XX a. ==~~ Industrializaciją labai pagyvino geležinkelių tinklo išvystymas ir garlaivių linijų išplėtimas. Geležinkelis pagyvino ekonomiką ir numušė transportavimo kainas, stimuliavo mainus. Jis panaikino regionų izoliaciją ir prisidėjo prie nacionalinių rinkų kūrimo. Garlaivių dėka pasaulinė prekyba ir prekių transportavimas tapdavo vis greitesnis ir patikimesnis. ▲[[Šaltasis karas\|Šaltojo karo]] metais daugelis [[Trečiasis pasaulis\|Trečiojo pasaulio]] šalių pradėjo industrializaciją veikiamos arba [[Jungtinės Amerikos Valstijos\|Jungtinių Valstijų]], arba [[SSRS]]. Šios pastangos buvo sėkmingos daugeliui [[Rytų Azija\|Rytų Azijos]] valstybių, o tuo tarpu kitur jos davė ne itin sėkmingų rezultatų (išskyrus kai kurias [[Europa\|Europos]] valstybes, kurios jau prieš [[Antrasis pasaulinis karas\|Antrąjį pasaulinį karą]] buvo pradėjusios šį procesą). [[Kategorija:Ekonomikos istorija]]

Industrializacija: Skirtumas tarp puslapio versijų