William Herschel: Skirtumas tarp puslapio versijų
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Nėra keitimo santraukos |
SNėra keitimo santraukos |
||
Eilutė 5:
V. Heršelis [[1766]] m. pradėjo šlifuoti [[Teleskopas|teleskopų]] metalinius [[Veidrodis|veidrodžius]], pagamino jų virš 400; jo didžiausias teleskopas buvo 1,22 m skersmens ir 11,9 m židinio nuotolio ([[1789]]).
V. Heršelis savo teleskopu [[1781]] m. [[kovo 13]] d. atrado septintąją [[Saulės sistema|Saulės sistemos]] planetą – [[Uranas|Uraną]]. Jis atrado 2 Urano palydovus ([[1787]]), 2 Saturno palydovus (
Astronomas atrado [[marsas|Marso]] poliarinių kepurių sezoninius dydžių pasikeitimus. Londono Karališkoji draugija Heršelį apdovanojo aukso medaliu už Urano planetos atradimą.
[[1783]] m. jis palyginęs 13 žvaigždžių savuosius judėjimus, nustatė, kad [[Saulė]] su planetomis [[Kosmosas|kosmoso]] [[Erdvė|erdvėje]] juda [[Heraklis|Heraklio]] [[Žvaigždynas|žvaigždyno]] link.
Heršelis pirmasis [[1784]] m. nustatė plokščią mūsų [[Galaktika|Galaktikos]] formą. Jis netgi Galaktikos formą palygino su [[Girnos|girnų]] akmeniu. Jis padarė išvadą,
[[1791]] Heršelis sukūrė žvaigždžių ir jų [[Žvaigždžių spiečius|spiečių]] sutankėjimo iš difuzinės medžiagos, veikiant gravitacijai, hipotezę. Astronomas atrado virš 2500 naujų galaktikų (tada buvo vadinami [[Ūkas|ūkais]]) ir žvaigždžių spiečiais, ir sudarė jų katalogus (1786, 1789, [[1802]]). Atrado [[Planetinis ūkas|planetiškuosius ūkus]] (1791). Jis nustatė, kad galaktikos telkiasi į milžiniškas sistemas, tarp kurių išskyrė [[Galaktikų superspiečius|superspiečių]] [[Berenikės Garbanos|Berenikės Garbanų ]]žvaigždyne. [[1803]] m. jis manė, kad daugelis optinių dvinarių žvaigždžių yra fizikinės sistemos, ir sudarė tris fizikinių [[Dvinarė žvaigždė|dvinarių žvaigždžių]] (virš 800) katalogus. Heršelis tirdamas Saulės [[Spektras|spektrą]], [[1800]] m. atrado [[Infraraudonieji spinduliai|infraraudonuosius spindulius]].
| |||