Kauno Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bažnyčia: Skirtumas tarp puslapio versijų

==Istorija==
 
Jėzuito istoriko Alberto Vijūko-Kojelavičiaus teigimu, Lietuvos didysis kunigaikštis [[Vytautas]] mušyjemūšyje su [[totoriai]]s prie [[Vorskla|Vorsklos]] ([[Vorsklos mūšis]]) buvo sumuštas ir vos nenuskendo upėje. Išsigelbėjęs jis pažadėjo [[Marija (Jėzaus motina)|Mergelei Marijai]] atsidėkodamas pastatydinti bažnyčią ant upės kranto.
 
Bažnyčia pastatyta apie [[1400]] m., priklausė [[pranciškonai|pranciškonams]]. Pirmą kartą dokumentuose minima [[1439]] m. – tada čia leista laikyti pamaldas svetimtaučiams. Iš pradžių buvo sumūryta navų dalis ir presbiterija. Manoma, kad XV a. pab. pastatytas ir bokštas. [[1600]] m. dailininkas T.Makovskis graviūroje bažnyčią vaizduoja su bokštu, kuris galbūt atsirado kaip orientyras Nemunu plaukiantiems laivams.
 
[[1655]]–[[1661]] m. [[Švedija|Švedijos]] ir [[Rusija|Rusijos]] kariuomenės bažnyčią apiplėšė ir apgriovė. [[1669]] m. [[Minskas|Minsko]] pilių prefekto Mykolo Jeronimo Ivanausko lėšomis atstatyta. XVIII a. pradžioje apgriauta, [[1712]] m. atnaujinta.
[[1831]]–[[1832]] m. paversta Rusijos kariuomenės maisto sandėliu. [[1845]] m. uždaryta bažnyčia ir vienuolynas (jam priklausė 3 mūriniai dviaukščiai pastatai). Vienuolyno patalpose įsikūrė [[policija|policijos]] nuovada ir kariuomenės įgulos kanceliarija. [[1848]] m. architektas N.Timofejevas parengė bažnyčios rekonstrukcijos projektą. [[1850]]–[[1853]] m. pertvarkyta į [[pravoslavai|pravoslavų]] [[cerkvė|cerkvę]] (''Nikolajevskij sviatogo Nikolaja Sobor''). [[1870]] m. vienuolynas nugriautas, vietoj jo pastatyta Valstybinė miesto ligoninė.
 
[[1871]]–[[1872]] m. bažnyčia remontuota: vidus įrengtas rytietišku būdu, pastatytos 7 krosnys, buvusi plytų asla pakeista terakotine, įstatyti dvigubi langai, iš lauko plytos nudažytos raudonai, o tarpeliaisiūlės tarp jų – baltai. Pakeltas bokštas, pakabinti keturi varpai, bažnyčia apdengta skarda, [[šventorius]] aptvertas mūrine tvora ir padaryti „Karališki vartai“. [[1892]] m. pagal T.Makovskio graviūrą buvo restauruota bažnyčios bokšto smailė.
 
Nuo [[1899]] m. cerkvė neveikė. [[1903]] m. perduota [[dragūnai|dragūnų]] pulkui ([[1905]] m. remontuota). Per [[Pirmasis pasaulinis karas|Pirmąjį pasaulinį karą]] nuplėšta dalis stogo, išdaužyti langų stiklai. Vokiečiai bažnyčią pavertė bulvių sandėliu.
[[1919]] m. [[balandžio 18]] d. lietuvių valdžios Žemės ūkio ir valstybės finansų ministerija Vytauto bažnyčią pervedė [[Žemaičių vyskupija|Žemaičių vyskupo]] žinion. [[1920]] m. [[rugpjūčio 15]] d. bažnyčią pašventino prelatas [[Adomas Dambrauskas-Jakštas]]. Nuo [[1930]] m., Ldk Vytauto jubiliejinių metų, vadinama Vytauto vardu. [[1933]]–[[1934]] m. bažnyčia atnaujinta. 1933 m. įrengtas oro šildymas. [[1938]] m. įstatyti dailininko Vytauto Bičiūno [[vitražas|vitražai]], atnaujintas tinkas, perdengtas stogas.
 
[[1946]] m. bažnyčia nukentėjo per Nemuno potvynį. [[1970]] m. pradėta remontuoti, nuo [[1978]] m. iš dalies restauruota. [[1982]]–[[1984]] m. restauruotas bokštas,restauruoti žvaigždiniai skliautai, nuvalytas fasadų tinkas (vadovė architektė [[Stefanija Čerškutė]]). [[1990]] m. restauruoti bažnyčios fasadai, interjerai, [[1982]] m. pagal XVII a. pr. T.Makovskio graviūrą atstatytasatstatyta 27,9 m aukščio bokštasbokšto smailė.
 
==Rektoriai==
Anoniminis naudotojas