|
'''Liudvigas Bojanus''' (g. [[Elzasas|Elzase]], Buksvileryje, 1776 m. liepą) - Vokietijos mokslininkas.
{{tvarkyti|netinkamas laikas, reikia perrašyti būtuoju laiku}}
Liudvigas Bojanus gimė [[liuteronai|liuteronų]] šeimoje. Bojanaus tėvas Johanas Jacobas Bojanus buvo grafystės miškų ūkio tarnautojas. Gal todėl, kad tėvas dirbo miškuose, sūnus pradėjo domėtis itin turtinga ir įvairia grafystės [[gamta]].
Miesto koledže jis gaunagavo vidurinį išsilavinimą. Darmštate Bojanus išlaikoišlaikė brandos [[egzaminai|egzaminus]] ir tęsiatęsė medicinos mokslus [[Jėna|Jėnos]] [[universitetas|universitete]]. 1797 m. jam suteikiamassuteiktas medicinos ir chirurgijos mokslų daktaro vardas. Vienerius metus jis dirbadirbo [[Berlynas|Berlyne]], vėliau [[Viena|Vienoje]]. Sugrįžęs į Darmštatą dirbadirbo gydytoju šiame mieste nuo 1798 m. iki 1801 metų. Vietinė valdžia pasiūlopasiūlė jam vadovauti kuriamai veterinarijos mokyklai. Norėdamas pasirengti šiam darbui, Bojanus 1801–1803 m. lankolankė žymiausias [[Europa|Europos]] veterinarijos mokyklas, taip pat didžiules veislinių žirgų auginimo fermas. Jis lankosilankėsi [[Paryžius|Paryžiuje]], [[Alfortvilis|Alfortvilyje]], [[Londonas|Londonee]], [[Hanoveris|Hanoveryje]], Vienoje, [[Drezdenas|Drezdenee]], Berlyne ir [[Kopenhaga|Kopenhagoje]]. Sukaupta patirtis įkvepiaįkvėpė Bojanų parašyti veikalą „Über den Zweck und die Organisation der Thierarzneischulen“ (Apie veterinarijos mokyklų tvarkymą ir naudą), kuris išleidžiamas 1805 m. [[Frankfurtas prie Maino|Frankfurte prie Maino]].
Vilniaus universitetas paskelbiapaskelbė konkursą naujosios veterinarinės [[medicina|medicinos]] katedros vadovo pareigoms užimti. XIX a. pradžioje siaučiasiautė [[galvijų maras]], visoje Europoje arklių gydymas tampatapo nepaprastai svarbus, nes dar nebuvo pasibaigę Prancūzijos Revoliucijos sukelti konfliktai. Bojanus pateikiapateikė savo kandidatūrą ir universiteto taryba priima jį. Bojanus atvykstaatvyko į Vilnių 1806 m. gegužę.
Nuo 1806 m. iki 1824 m. jis dėstodėstė Vilniuje veterinariją, vėliau lyginamąją [[anatomija|anatomiją]], kurią, kaip mokslinę discipliną, Rytų Europoje dėstyti pradedapradėjo pirmasis. 1815 m. jis parengiaparengė chirurginės veterinarijos kursą, kuriam specialiai įrengiamas anatomijos [[teatras]]. Kadangi Bojanus nekalbanekalbėjo lenkiškai, jis dėstodėstė lotynų kalba, rečiau vokiečių ar prancūzų.
Anatomijos paskaitose, kurios yrabuvo vienos novatoriškiausių , Bojanus plėtojaplėtojo teoriją apie gyvąją gamtą, kuri nuolatos, nepertraukiamai kinta, vystosi nuo paprasčiausių formų iki sudėtingų. Jo nuomone, gyvosios gamtos grandyse pertrūkio nėra – netgi augmenijos bei gyvūnijos pasauliai nėra labai skirtingi ir yra daugybė pereinamųjų formų, vadinamų zoophyta. Augmenijos ir gyvūnijos panašumą jis grindžiagrindė ir mūsų dienų mokslininkų vartojamais pavyzdžiais: kai kurie augalai gali judėti iš vienos vietos į kitą, dar kiti panašūs į bestuburius gyvūnus ir kt.
Prabėgus maždaug dviem šimtams metų po „Anatome Testudinis Europae“ (Europos vėžlio anatomija) išleidimo, ši knyga ir dabar yra pats išsamiausias tos srities veikalas. Jį sudaro 40 raižinių su paaiškinimais ir daugiau kaip 200 iliustracijų, detaliai rodančių vandens vėžlių anatomiją. Bojanus išskrodžiaišskrodė apie 500 vėžlių ir šiam darbui skiriaskyrė visą dešimtmetį. Piešiniai yra jo paties, vario plokštės raižytos specialiai iš Heseno iškviesto gravyruotojo. Savo lėšomis Bojanus išleidžiaišleido 80 originalių egzempliorių (veikalas dar kartą bus išspausdintas 1902 m., paskui 1970 m.). Du egzemplioriai saugomi Prancūzijoje, vienas – universiteto mokslinėje bibliotekoje Strasbūre, kitas – valstybiniame Paryžiaus gamtos istorijos muziejuje.
[[Tauras]] – tai antroji mokslinę šlovę Bojanui atnešusi sritis. Bojanus tyrinėjo griaučius Vilniuje, Paryžiuje ir Vienoje, ir jam pavyko įrodyti, kad egzistuoja dvi skirtingos rūšys – tauras ir [[stumbras]].
Kai [[Napoleonas]] Pirmasis įžengė į [[Vilnius|Vilnių]] 1812 m. birželį, Bojanus kuriam laikui išvyko į [[Sankt Peterburga|Sank Peterburgą]].
[[Caras]] atsidėkojaatsidėkojo Bojanui už lojalumą - 1816 m. suteikiasuteikė jam titulą ir paskiriapaskyrė Valstybės patarėju. Savo ruožtu jį pripažįstapripažno mokslininkai ir studentai - už nuopelnus mokslui ir dėl jo pavyzdingo rūpinimosi universitetu. 1821 m. valdžia skiriapaskyrė jį vyriausybinės tyrimų komisijos nariu: komisija turiturėjo tirti studentų [[Filomatų draugija|Filomatų draugijos]] pogrindinę veiklą. Bojanus dangstodangstė savo studentus, darodarė viską, kas įmanoma, kad jie būtų paleisti ir galėtų baigti mokslus universitete. Nors Bojanų kviečiakvietė [[Berlyno universitetas]], jis liekaliko Vilniuje ir nuo 1822 m. rugsėjo iki 1823 m. vidurio sutinkasutiko eiti universiteto [[rektorius|rektoriaus]] pareigas. PradedaPradėjo blogėti sveikata. Vis dėlto dar pavykstapavyko 1823 m. įkurti jauniems apylinkių galvijų augintojams Veterinarijos mokyklą. Sunkiai sirgdamas 1824 m. Bojanus paliekapaliko katedrą, dalį savo bibliotekos atiduodaatiduodamas universitetui ir išvykstaišvyko į [[Darmštatas|Darmštatą]], kur mirštamirė po trejų metų, sulaukęs 51 metų amžiaus.
== Šaltinis ==
|
