Kauno geležinkelio tiltas: Skirtumas tarp puslapio versijų
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
image link |
red. |
||
Eilutė 14:
===Statyba===
Kauno geležinkelio tiltas buvo statomas kartu su [[Kauno geležinkelio tunelis|geležinkelio tuneliu]], tiesiant [[Peterburgas|Peterburgo]]–[[Varšuva|Varšuvos]] geležinkelio linijos atšaką nuo [[Lentvaris|Lentvario]] iki [[Virbalis|Virbalio]]. Statyba pradėta [[1859]] m. balandžio mėn., baigta [[1862]] m. [[vasario 4]] d. Tiltą statė prancūzų firma ''Ernest Gouin et Cie''. Metalinės tilto dalys pagamintos Ernesto Gouino bendrovėje [[Prancūzija|Prancūzijoje]]. 1859 m. navigacijos metu jos atplukdytos [[Baltijos jūra]] ir Nemunu į Kauną. Keli laivai nuskendo, todėl užsitęsė statybos darbai. Prancūzų rangovai Žemutinėje Fredoje, netoli numatomo statyti geležinkelio įrengė centrines dirbtuves, atsivežė įrangą ir tiltų santvaras gamino vietoje.
Paprastai tiltai statomi statmenai upės krantams, kad jie būtų trumpesni. Geležinkelio tiltas per Nemuną upės ašį kirto kampu, todėl vietoj 275 m pailgėjo iki 327 m. Tiltas buvo pastatytas ant 5 taurų ir dviejų ramtų; keturios didelės angos – dvi po 77,30 m ir dvi po 68,70 m, be to, dvi terpės krantuose gatvėms – po 13,20 m. Tilto taurai padaryti iš [[ketus|ketinių]] šulinių – 3,5 m skersmens [[kesonas|kesonų]], įleistų į 10–17 m gylį, pripildytų [[betonas|betonu]]. Taurų vamzdžių gramzdinimas prasidėjo 1860 m., užpildymas betonu baigtas [[1861]] m. Darbas kesonuose buvo labai sunkus. Suspausto iki 2 atmosferų oro temperatūra – 48-60°C. Žmonės kastuvais kasė žemę, pasišviesdami žibalinėmis lempomis arba žvakėmis. Už 6 valandų darbą gaudavo nuo 0,90 iki 1,50 [[Rusijos rublis|rublio]]. Kasant kesonus, vienas žmogus žuvo <ref>A.Fokas. Kauno tiltai: Geležinkelio // [[Kauno tiesa]]. 1968 m. birželio 9 d.</ref>. ▼
▲Paprastai tiltai statomi statmenai upės krantams, kad jie būtų trumpesni. Geležinkelio tiltas per Nemuną upės ašį kirto kampu, todėl vietoj 275 m pailgėjo iki 327 m. Tiltas buvo pastatytas ant 5 taurų ir dviejų ramtų; keturios didelės angos – dvi po 77,30 m ir dvi po 68,70 m, be to, dvi terpės krantuose gatvėms – po 13,20 m. Tilto taurai padaryti iš [[ketus|ketinių]] šulinių – 3,5 m skersmens [[kesonas|kesonų]], įleistų į 10–17 m gylį, pripildytų [[betonas|betonu]]. Taurų vamzdžių gramzdinimas prasidėjo 1860 m., užpildymas betonu baigtas [[1861]] m. Darbas kesonuose buvo labai sunkus. Suspausto iki 2 atmosferų oro temperatūra – 48-60°C. Žmonės kastuvais kasė žemę, pasišviesdami žibalinėmis lempomis arba žvakėmis. Už 6 valandų darbą gaudavo nuo 0,90 iki 1,50 [[Rusijos rublis|rublio]]. Kasant kesonus, vienas žmogus žuvo.
Ilgosios vidurinės tilto fermos buvo surenkamos dirbtuvėse Žemutinėje Fredoje, paskui pontonais plukdomos į vietą ir specialiais hidrauliniais mechanizmais užstumiamos ant taurų. Kitos, mažesnės fermos, surinktos vietoje ant pastolių. Keturios didžiosios fermos pagamintos ištisinėmis juostomis, dėl to tiltas atrodė kaip didžiulė dėžė, kurios aukštis – 6,75, plotis – 8 m. Tokioje dėžėje praeinantis traukinys visiškai pasislėpdavo, skleisdamas didžiulį metalo gaudesį.
eilutė 34 ⟶ 32:
[[2PK|Antrojo pasaulinio karo]] metais tiltas buvo dar du kartus sugriautas: [[1941]] m. [[birželio 24]] d. rusų generolo Šlemino įsakymu jį susprogdino besitraukianti [[Raudonoji armija]]. 1941 m. rudenį vokiečiai buvusias parabolines fermas perstatė į [[stačiakampis|stačiakampes]]. Toks jis tarnavo iki [[1944]] m. vasaros. 1944 m. rugpjūčio mėnesį pasitraukdami vokiečiai tiltą vėl susprogdino. [[1945]]–[[1948]] m. tiltas atstatytas rusų kariuomenės inžinerinio dalinio, vėliau šalia jo padarytas praėjimas pėstiesiems.
[[1996]] m. [[lapkričio 18]] d. Kauno geležinkelio tiltas įtrauktas į Lietuvos Respublikos nekilnojamųjų kultūros vertybių registrą <ref>http://195.182.68.156/DB/pilnas.jsp?mc=22215</ref>. [[2002]] m. už kelių šimtų metrų pasroviui nuo geležinkelio tilto atidarytas [[Čiurlionio tiltas]]. Nuo to laiko geležinkelio tiltu pėstiesiems vaikščioti uždrausta.
==Šaltiniai==
{{reflist}}
==Nuorodos==
| |||