Moncos trasa: Skirtumas tarp puslapio versijų

60 pridėta baitų ,  prieš 13 metų
nėra keitimo aprašymo
S (robotas Pridedama: no:Autodromo Nazionale di Monza)
|www=[http://www.monzanet.it www.monzanet.it]
}}
'''Monza''' (''Autodromo Nazionale di Monza'') – legendinė [[Italija|Italijos]] ir [[F1|Formulės 1]] trasa Monzos miestelyje netoli [[Milanas|Milano]].
 
'''MonzaMoncos trasa''' (''Autodromo Nazionale di Monza'') – legendinė [[Italija|Italijos]] ir [[F1|Formulės 1]] trasa Monzos[[Monca|Moncos]] miestelyjemieste netoli [[Milanas|Milano]].
== Istorija==
'''Monza Autodrome''' statybos prasidėjo [[1922]] metų sausį. Milano Automobilistų klubas nusprendė paminėti savo 25-sias metines pastatydamas savo trasą. Buvo peržiūrėti keli projektai ir pasirinktas parkas Monzoje, kurio reljefas ir geografinė padėtis pilnai tenkino investuotojus, inžinierius ir statytojus. Iškart buvo sukurta privataus kapitalo kompanija prižiurėti statybos darbus – S.I.A.S (Societa Incremento Automobilismo e Sport). Trasos architektu dirbti buvo pakviestas [[Alfredo Roselli]].
 
== Istorija==
Pirmajame projekte trasos ilgis siekė 14 km ir jo sąmata buvo apie 6 mln. lirų. Jau po mėnesio, [[1922]] vasarį, Milano Automobilistų klubo vadovas padėjo „kertinį akmenį“ ir darbai pajudėjo. Per rekordinį 110 dienų laiką, Monza buvo pasiruošusi lenktynėms. „Monza Autodrome“ turėjo vieną 4.5 km lenktą tiesiąją, du greitų posūkių kompleksus (juose tais laikais buvo pasiekiamas apie 180-190 km/h greitis), kurie buvo sujungti dvejomis tiesiosiomis po 1070 m ir besikeičiančio radiuso posūkiu.
 
'''Monza„Monza Autodrome'''Autodrome“ statybos prasidėjo [[1922]] metų sausį. Milano Automobilistųautomobilininkų klubas nusprendė paminėti savo 25-siasąsias metines pastatydamas savo trasą. Buvo peržiūrėti keli projektai ir pasirinktas parkas MonzojeMoncoje, kurio reljefas ir geografinė padėtis pilnai tenkino investuotojus, inžinierius ir statytojus. Iškart buvo sukurta privataus kapitalo kompanija prižiurėtiprižiūrėti statybos darbus – S.I.A.S (Societa Incremento Automobilismo e Sport). Trasos architektu dirbti buvo pakviestas [[Alfredo Roselli]].
Oficialus atidarymas vyko lietinga 1922 rugsėjo 3 diena, kurio metu dalyvavo Italijos [[Ministras Pirmininkas]]. Tos pačios dienos lenktynes laimėjo [[Pietro Bardolino]] su „Fiat 501“.
 
PirmajamePirmąjame projekte trasos ilgis siekė 14 km ir jo sąmata buvo apie 6 mln. lirų. Jau po mėnesio, [[1922]] vasarį, Milano Automobilistųautomobilininkų klubo vadovas padėjo „kertinį akmenį“ ir darbai pajudėjo. Per rekordinį 110 dienų laiką, MonzaMonca buvo pasiruošusi lenktynėms. „Monza Autodrome“ turėjo vieną 4.,5 km lenktą tiesiąją, du greitų posūkių kompleksus (juose tais laikais buvo pasiekiamas apie 180-190 km/h greitis), kurie buvo sujungti dvejomisdviejomis tiesiosiomis po 1070 m ir besikeičiančio radiusospindulio posūkiu.
[[1928]]-siais įvyko pati skausmingiausia Italijos motosporto istorijoje avarija – pilotas [[Emilio Materassi]] lekdamas dideliu greičiu rėžėsi i tribūnas. Be piloto žuvo dar 27 žiūrovai. Laikinai buvo nuspręsta lenktyniauti nedidelėje trasos dalyje. Taip trasa buvo sutrumpinta nuo 14 km iki 4,5 km – lenkta tiesioji ir keletas posūkiu.
 
Oficialus atidarymas vyko lietingalietingą 1922 rugsėjo 3 dienadieną, kurio metu dalyvavo Italijos [[Ministras Pirmininkas]]premjeras. Tos pačios dienos lenktynes laimėjo [[Pietro Bardolino]] su „Fiat 501“.
Per II pasaulini karą trasa buvo naudojama ne pagal paskirti. Iš pradžių čia buvo atvežtas archyvas, vėliau, žvėrys iš Milano zooparko. Lenktynių danga buvo galutinai sugadinta 1945 tankų parado metu, o pastatai ir tribūnos dar anksčiau.
 
[[1928]]-siais m. įvyko pati skausmingiausia Italijos motosporto istorijoje avarija – pilotas [[Emilio Materassi]] lekdamas dideliu greičiu rėžėsi i tribūnas. Be piloto žuvo dar 27 žiūrovai. Laikinai buvo nuspręsta lenktyniauti nedidelėje trasos dalyje. Taip trasa buvo sutrumpinta nuo 14 km iki 4,5 km – lenkta tiesioji ir keletas posūkiuposūkių.
[[1948]]-siais Milano automobilistų klubas nutarė atstatyti trasą, ir vėl per neįtikėtinai trumpą laiko tarpą – mažiau nei per du mėnesius – trasa jau laukė lenktynių. [[Spalio 17]] „Italijos GP“ laimėjo prancūzas [[Vimil]], važiavęs su „[[Alfa Romeo 158]]“. O savaite vėliau čia finišavo motolenktynininkų čempionatas.
[[1955]]-siais statybos vėl grįžo i Monzą, tačiau šį kartą buvo nuspręsta rekonstruoti trasa kardinaliai. Išaugęs greitis ir saugumo reikalavimai nesiderino su supiltu trasos fundamentu – reikėjo pakloti betoninę dangą. Buvo sumažintas trasos ilgis iki 4,250 km ir pastatytos kelios naujos atkarpos – posūkis su besikeičiančiu radiusu pavadino „[[Parabolica]]“, o dar dvejuose posūkiuose galima buvo pasiekti 285 km/h greitį. Taip pat buvo modernizuota ir 10 km trasos dalis. Italai tikėjosi ne tik Formules 1 lenktynių. Tiesa, 1961 ilgoji trasa po baisios avarijos buvo uždaryta vienviečiams automobiliams. Įvažiuodamas i „[[Parabolica]]“ [[Volfgang fon Trips]] nesugebėjo išlaikyti automobilio, kuris posūkyje rėžėsi i tribūnas. Žuvo lenktynininkas ir 11 žiūrovu. Organizatoriai nusprendė tribūnas atitverti metaline tvora, bet 1970 rugsėjo 5 per laisvus važiavimus neatlaikė ir ji. Jochenui Rindtui su „Lotus 72“ sugedo stabdžiai toje pačioje „[[Parabolica]]“. Bolidas pramušė silpnus tvoros pamatus. Pilotas žuvo.
 
Per II pasaulinipasaulinį karą trasa buvo naudojama ne pagal paskirti. Iš pradžių čia buvo atvežtas archyvas, vėliau, žvėrys iš Milano zooparkozoologijos sodo. Lenktynių danga buvo galutinai sugadinta 1945 tankų parado metu, o pastatai ir tribūnos dar anksčiau.
Jei trasa buvo statyta pasiekti rekordinius greičius, tai dabar organizatoriai suvokė trasos saugumo aspektą. Nuo [[1970]]-uju konstruktoriai ir statytojai stojo i kova su šia problema. Organizatoriai perstato trasą, kad sumažintų greitį. Bolidų konstruktoriai dirba, kad padidintų greiti. Tačiau, baisių avarijų sąrašas didėjo toliau.
 
[[1948]]-siais m. Milano automobilistųautomobilininkų klubas nutarė atstatyti trasą, ir vėl per neįtikėtinai trumpą laiko tarpą – mažiau nei per du mėnesius – trasa jau laukė lenktynių. [[Spalio 17]] „Italijos GP“ laimėjo prancūzas [[Vimil]], važiavęs su „[[Alfa Romeo 158]]“. O savaite vėliau čia finišavo motolenktynininkų čempionatas.
Švedų pilotas [[Ronni Peterson]]as buvo vienas iš Monzos „specialistu“. Jis čia laimėjo [[1973]], [[1974]] ir [[1976]]. Per [[1978]] [[Italijos GP]] startą jis pateko į avariją, susilaužė abejas kojas, ir nugabentas į miesto ligoninę mirė. Čempionu tapo jo komandos [[John Player Team Lotus]] partneris [[Mario Andretti]] su „[[Lotus 79]]“.
 
[[1955]]-siais m. statybos vėl grįžo i MonząMoncą, tačiau šį kartą buvo nuspręsta rekonstruoti trasatrasą iš kardinaliaiesmės. IšaugęsPadidėjęs greitis ir saugumo reikalavimai nesiderino su supiltu trasos fundamentu – reikėjo pakloti betoninę dangą. Buvo sumažintas trasos ilgis iki 4,250 km ir pastatytos kelios naujos atkarpos – posūkis su besikeičiančiu radiusu pavadino „[[Parabolica]]“, o dar dvejuosedviejuose posūkiuose galima buvo pasiekti 285 km/h greitį. Taip pat buvo modernizuota ir 10 km trasos dalis. Italai tikėjosi ne tik FormulesFormulės 1 lenktynių. Tiesa, 1961 m. ilgoji trasa po baisios avarijos buvo uždaryta vienviečiams automobiliams. Įvažiuodamas iį „[[Parabolica]]“ [[Volfgang fon Trips]] nesugebėjo išlaikyti automobilio, kuris posūkyje rėžėsi iį tribūnas. Žuvo lenktynininkas ir 11 žiūrovu. Organizatoriai nusprendė tribūnas atitverti metaline tvora, bet 1970 m. rugsėjo 5 d. per laisvus važiavimus neatlaikė ir ji. Jochenui Rindtui su „Lotus 72“ sugedo stabdžiai toje pačioje „[[Parabolica]]“. Bolidas pramušė silpnus tvoros pamatus. Pilotas žuvo.
90-siais pastatytas naujas boksų kompleksas ir įdiegta „greito saugumo“ sistema suteikia Monzai vadintis viena iš labiausiai įrengtų trasų. Medžiagos, iš kurių pastatyti boksai, gali atlaikyti ugnį dvi valandas, Press-centras talpina 370 žurnalistų. Elektroninė trasos dalis valdoma iš vieno centro su palydoviniu ryšiu ir greitu kanalu per internetą. Trasoje įrengti 31 davikliai kontroliuojantys automobilių padėtis trasoje. Taigi, mažiausias incidentas ir lenkimas tampa komandų ir žurnalistų grobiu.
 
Jei trasa buvo statyta pasiekti rekordinius greičius, tai dabar organizatoriai suvokė trasos saugumo aspektą. Nuo [[1970]]-uju m. konstruktoriai ir statytojai stojo iį kovakovą su šia problema. Organizatoriai perstato trasą, kad sumažintų greitį. Bolidų konstruktoriai dirba, kad padidintų greitigreitį. Tačiau, baisių avarijų sąrašas didėjo toliau.
 
Švedų pilotas [[Ronni Peterson]]as buvo vienas iš MonzosMoncos „specialistu“. Jis čia laimėjo [[1973]], [[1974]] ir [[1976]] m. Per [[1978]] m. [[Italijos GP]] startą jis pateko į avariją, susilaužė abejasabidvi kojas, ir nugabentas į miesto ligoninę mirė. Čempionu tapo jo komandos [[John Player Team Lotus]] partneris [[Mario Andretti]] su „[[Lotus 79]]“.
 
90XX a. 10-siaisajame dešimtmetyje pastatytas naujas boksų kompleksas ir įdiegta „greito saugumo“ sistema suteikia MonzaiMoncai vadintis viena iš labiausiai įrengtų trasų. Medžiagos, iš kurių pastatyti boksai, gali atlaikyti ugnį dvi valandas, Press-spaudos centras talpina 370 žurnalistų. Elektroninė trasos dalis valdoma iš vieno centro su palydoviniu ryšiu ir greitu kanalu per internetą. Trasoje įrengti 31 davikliai kontroliuojantys automobilių padėtis trasoje. Taigi, mažiausias incidentas ir lenkimas tampa komandų ir žurnalistų grobiu.
 
[[2007]] m. lenktynininkų prašymu buvo atlikti saugumą didinantys pakeitimai antruosiuose ''S'' formos posūkiuose. Anksčiau žole ir žvyru dengta išslydimo zona padengta [[asfaltas|asfaltu]].
Autodromo Nazionale di Monza<br/ >
Parco Monza<br/ >
20052 Monza[[Monca]]<br/ >
 
==Nuorodos==
173 584

pakeitimai