Štirijos kunigaikštystė: Skirtumas tarp puslapio versijų

6 050 pridėta baitų ,  prieš 15 metų
unstub
S
(unstub)
'''Štirijos kunigaikštystė''' ([[vokiečių kalba|vok.]] ''Herzogtum Steiermark'') buvo viena iš [[Šventoji Romos imperija|Šventosios Romos imperijos]] kunigaikštysčių iki imperijos paleidimo [[1806]] m., vėliau - [[Austrija-Vengrija|Austrijos-Vengrijos]] karūnos žemė iki valstybės žlugimo [[1918]] m. Šio kalnuoto regiono, kurį nuo XIX a. pradėjo lankyti laipiotojai po kalnus, apie pusę teritorijos dengia miškai, likusią dalį - pievos ir vynuogynai. Štirijoje taip pat yra naudingųjų iškasenų - anglies ir geležies rūdos, kuri [[Ercbergas|Ercberge]] (''Erzberg'') kasama nuo [[Senovės Roma|romėnų]] laikų. Žymus Austrijos vyno gamybos regionas yra Windisch Buheln. Ilgą laiką Štirija buvo labiausiai apgyvendintas Europos kalnų regionas.
 
Tradiciškai kunigaikštystės sostinė visuomet buvo [[Gracas]], kuriame rezidavo provincijos administracija.
{{stub}}
 
== Štirija pirmajame tūkstantmetyje ==
Romėniškojo laikotarpio Štirijos istorija yra dalis [[Norikas|Noriko]] ir [[Panonija|Panonijos]] istorijos. Ji taip pat buvo apgyvendinta [[keltai|keltų]] ''taurisci'' genčių. [[Didysis tautų kraustymasis|Didžiojo tautų kraustymosi]] laikotarpiu per regiono upių slėnius ir žemas perėjas traukė įvairios germanų gentys, o apie [[600]] m. apsigyveno [[slavai]].
 
Vėliau Štirija pateko [[Karolis Didysis|Karolio Didžiojo]] įtakon kaip [[Karantanija|Karantanijos]] ([[Karintija|Karintijos]]), sukurtos kaip pasienio teritorija su [[avarai]]s ir slavais, dalis, į Štiriją jau buvo patekę nemažai bavarų ir kitų christianizuotų germanų tautų, kurias [[Zalcburgas|Zalcburgo]] vyskupai ir [[Akvilėja|Akvilėjos]] patriarchai laikė ištikimais [[Roma]]i. Daug prie kunigaikštystės bažnytinės hierarchijos kūrimo prisidėjo vyskupas Virgilius Zalcburgietis, vėliau pavadintas "Karantanijos apaštalu". [[811]] m. Karolis Didysis riba tarp Zalcburgo ir Akvilėjos [[diocezija|diocezijų]] padarė [[Drava|Dravos]] upę.
 
== Steiermark ==
[[X amžius|X-ame a.]] Štirija buvo atskirta nuo Karintijos ir pavadinta Karintijos Marka. [[Markgrafas|Markgrafai]] valdę šią [[marka|marką]] (žinomi kaip [[Otokarai]]) ''Steier'' tvirtovės pavadinimą įtraukė į markos pavadinimą ir taip atsirado vokiškas ''Steiermark'' pavadinimas. Markgrafo [[Otokaras IV|Otokaro IV-ojo]] valdymo metu ([[1164]]-[[1192|92]]) [[Fridrychas Barbarosa]] pakėlė Štirijos statusą į kunigaikštystę ([[1180]] m.).
 
Išmirus Otokarų dinastijai Štirija pateko į [[Babenbergai|Babenbergų dinastijos]] valdžią pagal [[Georgenbergo sutartis|Georgenbergo sutartį]]. Po Babenbergų dinastijos išmirimo Štiriją valdė Vengrija ([[1254]]-[[1260|60]]); Čekijos karalius [[Pšemyslas Otokaras]]; [[1276]] m. atiteko [[Habsburgai|Habsburgams]].
 
[[Osmanų imperija|Osmanų]] invazijos [[XVI amžius|XVI]] ir [[XVII amžius|XVII a.]] regionas stipriai nukentėjo ir prarado daugybę gyventojų. Turkai į Štiriją buvo įsiveržę mažiausiai dvidešimt kartų, bažnyčios, vienuolynai, miestai ir kaimai buvo sugriauti ir nusaubti, o gyventojai išžudyti arba išvesti į vergovę.
 
== Reformacija ==
 
[[Reformacija]] šalį pasiekė apie [[1530]] m. Austrijos kunigaikštis [[Karolis II]]-asis (valdęs [[1564]]-[[1590|90]]), kurio žmona buvo katalikų Bavarijos kunigaikštytė Marija, šalyje pradėjo [[Kontrreformacija|kontrreformaciją]]. [[1573]] m. jis pakvietė į Štiriją [[jėzuitai|jėzuitus]] ir 1586 m. įkūrė katalikišką [[Graco universitetas|Graco universitetą]]. [[1598]] m. jo sūnus ir pasekėjas [[imperatorius Ferdinandas II]-asis uždarė visas protestantiškas mokyklas ir išvijo protestantų mokytojus ir pamokslininkus: protestantizmas išliko tik keliuose izoliuotuose kalnų slėniuose, pvz., Ino (''Inn'') slėnyje ir Muro (''Mur'') slėnyje. Pagal [[1555]] m. [[Augsburgo taika|Augsburgo taiką]] buvo remiamasi principu ''cuius regio eius religio'' ir tik didikai nebuvo verčiami grįžti į katalikybę - jie galėjo privačiai savo namuose praktikuoti protestantizmą.
 
Ferdinandui [[1619]] m. tapus Šventosios Romos imperijos imperatoriumi ir [[1620]] m. sutriuškinus savo protestantiškuosius oponentus [[Baltojo kalno mūšis|Baltojo kalno mūšyje]] netoli [[Praha|Prahos]], jis [[1625]] m. visiškai uždraudė protestantiškąsias bažnytines apeigas. [[1628]] m. jis nurodė, kad didikai taip pat turi grįžti į katalikybę. DAugelis didikų šeimų emigravo, tačiau greitai daugelis jų arba jų vaikų grįžo ir priėmė katalikybę atgaudami turėtas valdas.
 
Antroje XVII a. pusėje atnaujinus veiksmus prieš protestantus izoliuotuose kalnų slėniuose dalis valstiečių ir protestantų dvasininkų, nesutikusių atsisakyti protestantizmo buvo ištremti iš išvyko į Transilvaniją. Tik [[1781]] m. [[imperatorius Jozefas II|imperatoriaus Jozefo II-ojo]] išleistas Tolerancijos aktas nutraukė religinius persekiojimus. Protestantams suteikta teisė kurti parapijas ir praktikuoti religiją.
 
== XIX amžius ==
Zemeringo geležinkelis, užbaigtas [[1854]] m. tuo metu laikytas inžinerijos stebuklu. Tai yra seniausias Europos kalnų geležinkelis su daugybe tunelių ir viadukų, kertančių kalnų slėnius. Geležinkelis pritraukė daugybę turistų į Alpių kurortus ir mineralinius bei karštuosius šaltinius.
 
== XX amžius ==
 
Prieš [[Pirmasis pasaulinis karas|Pirmąjį pasaulinį karą]] 68% Štirijos gyventojų gimtoji kalba buvo vokiečių, o 32% - slovėnų, ji ribojosi (pagal laikrodžio rodyklę) su [[Žemutinė Austrija|Žemutine Austrija]], [[Vengrija]], [[Kroatija]], [[Karniola]], [[Karintija]], [[Zalcburgas|Zalcburgu]] ir [[Aukštutinė Austrija|Aukštutine Austrija]].
 
Po Pirmojo pasaulinio karo, pagal [[Sen Žermeno sutartis|Sen Žermeno sutartį]] 1918 m. pietinis slovėnų dominuojamas trečdalis, į pietus nuo [[Mura|Muros]] upės, su [[Celjė]]s ir [[Mariboras|Mariboro]] miestais įjungtas į Slovėniją ([[Serbų, kroatų ir slovėnų karalystė|Jugoslaviją]]). Likę du trečdaliai tapo Austrijos federacine žeme, o slovėnų trečdalis (Žemutinė Štirija) iki šiol neformaliai vadinama Slovėnijos Štirijos provincija ir sudaro apie 1/3 šalies teritorijos. Skirtingai nei Karintijoje šis padalinimas nebuvo lydimas smurto, nors abiejose sienos pusėse liko tautinės mažumos (didesnieji Žemutinės Štirijos miestai buvo daugiausia vokiški).
 
[[1942]] - [[1945]] Žemutinė Štirija buvo prijungta prie Štirijos ''reichsgau'', o po karo grąžinta [[Jugoslavija]]i.
 
[[Kategorija:Istoriniai regionai]]