Smardonės šaltinis: Skirtumas tarp puslapio versijų

Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Qwarc (aptarimas | indėlis)
Nėra keitimo santraukos
Qwarc (aptarimas | indėlis)
SNėra keitimo santraukos
Eilutė 2:
 
'''Smardonės šaltinis''' - [[Karstas|karstinės]] kilmės versmė. Šaltinis yra Biržų rajone, [[likėnai|Likėnų]], sanatorijos teritorijoje jo koordinatės (56.200111° N 24.623667° E).
 
Šaltinio duburio – išplatintos karstinės įgriuvos, kryžmiškikurių skersmenys siekiaskersmuo 15 ir 17 metrų. ViršŠaltinio šaltiniokrantai vandens lygio iki 1priemolingi,5 m aukščio iškilę žaliaapžėlę velėna pasidengę priemolingi krantai. [[1961]] m. jo debitas buvo 540 l/s, o per parą – 46 mln. litrų. Tai būta paties veržliausio Lietuvos šaltinio. Tačiau 1961 m. nusausinusatlikus melioracijos vietovędarbus, jo galia sumažėjo iki 14 l/s. Šaltinio debitas nėra pastovus, svyruoja 130-540 l/s, o po labai sausringų laikotarpių būna gerokai mažesnis, kone lygus nuliui. Šis šaltinis tai Smardonės upelio pradžia.
 
Į Smardonės šaltinį vanduo atiteka iš sukarstėjusių Tatulos svitos uolienų, jis kartokas gerti, turi silpną [[sieros vandenilis|sieros vandenilio]] dujų, papuvusio kiaušinio kvapą – dėl to šaltiniui ir prigijo toks pavadinimas. Šis vanduo nedidelės bendros mineralizacijos, kietas, kalcio sulfatinis. Šaltinio vandens sudėties pirmuosius tyrimus yra atlikęs ir [[1816]] m. rezultatus paskelbęs [[Theodor Grotthuss|Theodoras Grotthussas]] – Pakruojo rajono Gedučių dvare gimęs ir gyvenęs elektrochemijos mokslo pradininkas.