15:43, 19 vasario 2008 versija taisyti Qwarc (aptarimas \| indėlis) 11 708 keitimai Nėra keitimo santraukos ← Prieš tai darytas keitimas		15:46, 19 vasario 2008 versija taisyti anuliuoti Qwarc (aptarimas \| indėlis) 11 708 keitimai SNėra keitimo santraukos Kitas pakeitimas →
Eilutė 2: '''Smardonės šaltinis''' - [[Karstas\|karstinės]] kilmės versmė. Šaltinis yra Biržų rajone, [[likėnai\|Likėnų]], sanatorijos teritorijoje jo koordinatės (56.200111° N 24.623667° E). Šaltinio duburio – išplatintos karstinės įgriuvos, ~~kryžmiški~~kurių ~~skersmenys siekia~~skersmuo 15 ir 17 metrų. ~~Virš~~Šaltinio ~~šaltinio~~krantai ~~vandens lygio iki 1~~priemolingi,5 ~~m aukščio iškilę žalia~~apžėlę velėna ~~pasidengę priemolingi krantai~~. [[1961]] m. jo debitas buvo 540 l/s~~, o per parą – 46 mln. litrų~~. Tai būta paties veržliausio Lietuvos šaltinio. Tačiau 1961 m. ~~nusausinus~~atlikus melioracijos ~~vietovę~~darbus, jo galia sumažėjo iki 14 l/s. Šaltinio debitas nėra pastovus, svyruoja 130-540 l/s, o po labai sausringų laikotarpių būna gerokai mažesnis, kone lygus nuliui. Šis šaltinis tai Smardonės upelio pradžia. Į Smardonės šaltinį vanduo atiteka iš sukarstėjusių Tatulos svitos uolienų, jis kartokas gerti, turi silpną [[sieros vandenilis\|sieros vandenilio]] dujų, papuvusio kiaušinio kvapą – dėl to šaltiniui ir prigijo toks pavadinimas. Šis vanduo nedidelės bendros mineralizacijos, kietas, kalcio sulfatinis. Šaltinio vandens sudėties pirmuosius tyrimus yra atlikęs ir [[1816]] m. rezultatus paskelbęs [[Theodor Grotthuss\|Theodoras Grotthussas]] – Pakruojo rajono Gedučių dvare gimęs ir gyvenęs elektrochemijos mokslo pradininkas.

Smardonės šaltinis: Skirtumas tarp puslapio versijų