|
==Biografija==
Danielius Dolskis gimė 1891 m. [[Vilnius|Vilniuje]], Iki [[1917]] m. [[Spalio Revoliucija|revoliucijos Rusijoje]] dainavo įžymiame [[Sankt Peterburgas|Sankt Peterburgo]] „Villa Rode“ restorane. Tuo metu dainininkas taip pat daug koncertavo [[Maskva|Maskvoje]], [[Odesa|Odesoje]], [[Kijevas|Kijeve]]. Po revoliucijos persikėlė į [[Ryga|Rygą]] ir dainavo su Oskaro Stroko orkestru, gastroliavo užsienyje.
Danielius Dolskis gimė 1891 m. balandžio 13 d. Vilniuje, senoje žydų komersantų šeimoje. XX a. pradžios dainininkas, charizmatinis mažosios scenos artistas, tarpukario Lietuvos estrados (šlagerių) pradininkas. Danielius Dolskis buvo Vilniaus žydas, gyvenęs Sankt Peterburge. D. Dolskis aukštųjų mokslų siekė Sankt Peterburgo universitete, kur studijavo teisę, įgijo aukštąjį teisininko išsilavinimą. Drauge mokėsi ir aktoriaus meistriškumo. Baigęs universitetą, jis puikiai mokėjo lotynų, hebrajų, prancūzų, vokiečių, ispanų ir italų kalbas, buvo gerai susipažinęs su klasikine ir ano meto filosofija, lankė privačią vaidybos studiją, tačiau teisininko praktika neužsiiminėjo. 1914 metų vasarą debiutavo Rusijos mažojoje scenoje. Pirmajame jo koncerte nepasididžiavo dainuoti garsusis Aleksandras Vertinskis. Iki 1917 m. dainavo įžymiame Sankt Peterburgo „Vila Rode“ restorane, kuriame mėgo lankytis ir jo klausytis caro šeimos favoritas Georgijus Rasputinas. Jau tada Danielius Dolskis buvo sukūręs autorinių kūrinių ir buvo žinomas ir kaip miniatiūrų, monologų meistras. Tuo metu dainininkas daug koncertavo Sankt Peterburge, Maskvoje, Odesoje, Kijeve, buvo nepaprastai populiarus. 1918 m. Ukrainoje parašė feljetoną ,,Kaip gyvenome bolševikams atėjus“. Po revoliucijos persikėlė į Rygą ir dainavo su ,,tango karaliaus“ Oskaro Stroko orkestru, gastroliavo užsienyje. Kai kurie šaltiniai tvirtina, kad Dolskis dar kurį laiką gyveno ir dainavo Berlyne ir ten vedė Antano Čechovo dukterėčią – žinomą kino aktorę Olgą Čechovą, vėliau ją paliko. Teigiama, kad Dolskį įkalbinėjo palikti žmoną Berlyne žinomas profesionalaus šokių muzikos Kaune vadovas, smuikininkas D. Pomerancas. 1929 m. atvyko į Kauną, pradėjo dainuoti „Versalio“, „Metropolio“ restoranuose, „Konrado“ kavinėje ir tapo tikru Kauno publikos numylėtiniu. Nors ir neturėdamas stipraus balso, Dolskis iš kitų išsiskyrė patrauklia išore, scenine kultūra, nepaprastu sugebėjimu bendrauti su publika. Norint įvertinti Dolskį, kaip vieno artistinio teatro pradininką, reikia klausytis jo monologo rusų kalba ,,Kaimo ligoninės priimamajame“. Savo repertuarui dainininkas rinkdavosi pasaulyje madingus kūrinius. Bet Dolskis nesiekė pažodinio jų tekstų vertimo. Tekstus jam vertė VDU filologijos studentas R. Mironas. Dolskis tekstus pakeisdavo ir suteikdavo lietuviško gyvenimo aktualijų.Tad užsieninių šlagerių vertimuose skambėjo lietuviški vardai (Onytė, Katrytė, Elytė ir pan.), buvo apdainuojama Lietuvos gamta.Dolskis, estetine dainų prasme, pralenkė net garsųjį Leonidą Utiosovą. Jis stebėtinai greitai, per pusę metų išmokęs lietuvių kalbą, pats rašė jiems tekstus, kai kuriems ir muziką. Pirmieji Dolskio lietuviški kūriniai buvo ,,Palangos jūroj“ ir ,,Elyt, tu meili“. Jis pirmasis užsieniniams šlageriams suteikė lietuvišką turinį, pirmasis lietuviškai kūrė šmaikščius monologus, anekdotus, parodijas, pavyzdžiui, ,,Kaip mes su Jonu operą žiūrėjom“ ar ,,Amerikos lietuvių priėmimas Kumpiškiuose“, atlikdavo trumpus vaidinimus. Dolskis buvo ir pirmasis lietuvių autorių kūrinių atlikėjas. Didžiulis dainininko populiarumas skatino jaunus lietuvių kompozitorius išmėginti jėgas estradinėje muzikoje. Jo dainos „Palangos jūroj“, „Kariškas vaizdelis“, „Gegužinė“ ir kt. populiarios iki pat šių dienų (Danieliaus Dolskio dainos vėl išpopuliarėjo XX a. 8 – ojo dešimtmečio pradžioje, kai pasidarė populiarios retro dainos). Dolskio kupletai buvo švelniai gelią ir sąmojingi. 1929-1931 m. Berlyno „Homocord“ ir Londono „Columbia“ firmose Dolskis įrašė 16 plokštelių, kurios buvo ir iki šiol yra labai populiarios ir laikomos estrados klasika (nemaža dalis saugoma Kauno Viešosios bibliotekos muzikos skyriuje). Dainininkas Kipras Petrauskas paakino Danielių Dolskį vykti į Londoną ir įrašyti savo dainas bei parodijas. Yra Dolskio dainų, įrašytų netgi pačiame ,,Metropolio“ restorane, kuriame jis dainavo. Kelis rusiškus kūrinius buvo atsivežęs į Kauną ir juos įrašęs į plokšteles iš Sankt Peterburgo repertuaro. Dolskis dainavo su M. Hofmeklerio vadovaujamu ,,Metropolio“, J. Stupelio vadovaujamu ,,Homocord“ ir J. Nikolajevskio orkestrais. Šie įrašai Lietuvoje, nedidelėje valstybėje, buvo taip perkami, kad plokštelių bendrovė ,,Columbija“, kuri buvo nustačiusi plokštelių pardavimo skaičių, paskutinių plokštelių etiketėse jau dėdavo perkamiausios plokštelės ženklelį. Iš Dolskio dainų patirties sėmėsi net ir nepamirštamas Arkadijus Raikinas. 2000 m. buvo išleista Dolskio kompaktinė plokštelė, kurioje yra 17 dainų ir trys monologai. 2007 m. Kaune, Laisvės alėjoje, prie ,,Metropolio“ restorano D. Dolskiui pastatytas paminklas. D.Dolskis mirė 1931 m. gruodžio 3 d. Kaune nuo plaučių uždegimo, pačiame jėgų žydėjime, būdamas 40 metų amžiaus.Palaidotas Kaune, Žaliakalnio žydų kapinėse.
[[1929]] m. atvyko į [[Kaunas|Kauną]], pradėjo dainuoti „Versalio“, „Metropolio“ restoranuose, [[Konrado kavinė|„Konrado“ kavinėje]]. Savo repertuarui dainininkas rinkdavosi pasaulyje madingus kūrinius ir, stebėtinai greitai išmokęs [[lietuvių kalba|lietuvių kalbą]], pats rašė jiems tekstus. Jis pirmasis užsieniniams šlageriams suteikė lietuvišką turinį, pirmasis lietuviškai kūrė šmaikščius monologus, anekdotus, parodijas. Jo dainos „Palangos jūroj“, „Kariškas vaizdelis“, „Gegužinė“ ir kt. populiarios iki pat šių dienų.
[[1929]]-[[1931]] m. [[Berlynas|Berlyno]] „Homocord“ ir [[Londonas|Londono]] „Columbia“ formose įrašė 16 plokštelių, kurių nemaža dalis saugoma Kauno Viešosios bibliotekos muzikos skyriuje.
1931 m. D. Dolskis palaidotas Kaune, [[Žaliakalnis|Žaliakalnio]] [[žydai|žydų]] kapinėse.
==Nuorodos==
* [http://www.heritage.lt/restauravimas/kauno_aps/doslkio_kapas.htm Danieliaus Dolskio kapas]
|
