Viktoras Gailius: Skirtumas tarp puslapio versijų

Ištrintas turinys Pridėtas turinys
interwiki:pl
Lazdynas (aptarimas | indėlis)
papildyta
Eilutė 1:
'''Viktoras Gailius''' ([[1893]] m. [[rugpjūčio 27]] d. [[Berštininkai|Berštininkuose]], (dabardab. [[Pagėgių savivaldybė]]) – [[1956]]) m. [[liepos 7]] d. Pfulingenas, [[MažojiBadenas-Viurtembergas]]) Lietuva|– [[teisininkas]], [[Mažosios Lietuvos]] ir [[Lietuvos]] Respublikos valstybės bei visuomenės veikėjas.
 
== Biografija ==
[[1918]] m. pasirašė [[Tilžės aktas|Tilžės Aktą]]. [[1920]] m. [[gegužės 19]] – [[1922]] [[gegužės 31]] d. Lietuvos pasiuntinys Vokietijoje, [[1921]] II pus. – Lietuvos atstovas Estijoje. [[1923]] m. [[vasario 15]] – 1925 [[vasario 4]] d. buvo Klaipėdos direktorijos pirmininkas. [[1938]] m. gruodį – [[1939]] m. [[kovo 23]] d. – Klaipėdos krašto gubernatorius.
Gimė [[lietuvninkai|lietuvninko]] ūkininko Martyno Gailiaus šeimoje, broliai Albinas ir Valentinas taip pat dirbo lietuvybės puoselėjimo darbą. Studijavo teisę [[Karaliaučiaus universitetas|Karaliaučiaus]], [[Heidelbergo universitetas|Heidelbergo universitetuose]], [[1918]] m. baigė [[Berlyno universitetas|Berlyno universitetą]]. [[1PK|Pirmojo pasaulinio karo]] dalyvis. [[1915]] m. sunkiai sužeistas ir iš karinės tarnybos [[Vokietijos kariuomenė]]je paleistas.<ref> Algirdas Matulevičius. {{VLE|VI}}, 329 psl. </ref>
 
[[1918]]-[[1924]] m. [[Mažosios Lietuvos tautinė taryba|Mažosios Lietuvos tautinės tarybos]], jos vykdomojo komiteto narys. [[1918]] m. [[lapkričio 30]] d. [[Tilžės aktas|Tilžės Akto]] signataras.
Visa šeima – tėvas Martynas, broliai – Albinas, Valentinas dirbo lietuvybės puoselėjimo darbą.
 
Nuo 1918 m. gruodžio mėn. dirbo Lietuvos Respublikos pasiuntinybėje Berlyne. [[1920]] m. [[gegužės 19]] d. – [[1922]] [[gegužės 31]] d. Lietuvos pasiuntinys Vokietijoje, 1922 m. liepos mėn. - 1923 m. vasario mėn. Lietuvos atstovas [[Estija|Estijoje]]. [[1923]] m. [[vasario 15]] d. – [[1925]] [[vasario 4]] d. [[Klaipėdos kraštas|Klaipėdos krašto]] direktorijos pirmininkas. 1923 m. išleido įsaką dėl [[lietuvių kalba|lietuvių]] ir [[vokiečių kalba|vokiečių kalbų]] lygiateisiškumo, lietuvių kalbos vartojimo mokyklose ir įstaigose. Jo vadovaujama Klaipėdos krašto Direktorija padarė reikšmingų administracinių, ūkinių, kultūrinių reformų. Nuo 1923 m. kovo mėn. Lietuvos delegacijos Ambasadorių konferencijoje narys.
[[Kategorija:Lietuvos visuomenės veikėjai]]
 
[[Kategorija:Mažoji Lietuva]]
Jo ir kitų rūpesčiu 1923 m. spalio mėn. Klaipėdos krašto [[Evangelikai liuteronai|Evangelikų liuteronų]] bažnyčia atskirta nuo Karaliaučiaus konsistorijos ir įkurta Klaipėdos krašto konsistorija. Nuo [[1923]] m. priklausė draugijai „Aukuras“. Vienas Klaipėdos krašto politinės organizacijos „[[Visuomenės sąjunga]]“ vadovų.
 
[[1927]]-[[1928]] m. Ryto akcinės bendrovės tarybos pirmininkas, direktorius. [[1936]]-[[1938]] m. redagavo lietuviškos krypties leidinį vokiečių kalba „Baltischer Beobachter“. 1938 m. [[gruodžio 12]] d. – [[1939]] m. [[kovo 23]] d. paskutinysis Klaipėdos krašto gubernatorius.
 
== Bibliografija ==
*Vokiškai lietuviškas žodynas. (Su M. Šlaža, 1932, 2 dalis [[1948]] m.).
 
== Įvertinimas ==
*1928 m. [[Gedimino 3 laipsnio ordinas]]
 
== Šaltiniai ==
<references/>
 
{{DEFAULTSORT:Gailius Viktoras}}
[[Kategorija:Mažosios Lietuvos visuomenės veikėjai]]
[[Kategorija:Mažosios Lietuvos politikai]]
[[Kategorija:Tilžės akto signatarai]]
[[Kategorija:MažojiLietuvos Lietuvadiplomatai]]
 
[[pl:Viktoras Gailius]]