Lobelio čemerys: Skirtumas tarp puslapio versijų

Ištrintas turinys Pridėtas turinys
SNėra keitimo santraukos
Lot-bot-as (aptarimas | indėlis)
S Kai kurių rašybos, skyrybos, wiki ar kitų klaidų taisymas
Eilutė 12:
{{Taxobox_pabaiga}}
{{cleanup}}
'''Lobelio čemerys''' arba '''Baltasis čemerys''' ( Veratrum album L.) ištįsta iki 1,5 m aukščio, Lobelio čemerys ( V. lobelianum Bemh.) užauga ki 1,7 m. Žemiausias iš trijulės juodasis čemerys ( V. nigrum L.), jis vos 1,3 m aukščio, užtat turi juodai raudonus žiedus. Tai gražiausias iš čemerių, dažniausiai auginamas sodybose. Dirvai nereiklus, bet nepakenčia stovinčio vandens.
 
== Arealai ir jų ypatybės ==
 
Čemeriai savaime auga visoje Europoje, taip pat ir Lietuvoje , bet natūralioje gamtoje jų beveik nesutinkamas (įrašytas į Lietuvos raudonąją knygą kaip išnykusi/tikėtinai išnykusi rūšis), Azijoje ir Šiaurės Amerikoje. Tai šakniastiebiniai daugiamečiai augalai stačiais lapuotais, prie pamato svogūniškai sustorėjusiais stiebais. Žiedai balsvi, rausvi arba žalsvi, sutelkti stambiuose šluotelės, rečiau teptuko formos žiedynuose. Lietuvoje čemeriai auginami retokai, ir dažniau kaip vaistinis augalas, ne dėl grožio. Vakarų Europoje, atvirkščiai, čemeriai sodinami gėlynuose, jie tinka baseinų ar upelių pakrantėms papuošti. Iš pradžių auga lėtai, paskui labai išsiplečia.
Čemeriai mėgsta atviras arba truputį pritemdytas vietas, drėgną, derlingą priemolį. Šalčiui atsparūs. Vienoje vietoje nepersodinti gali augti 8-10 metų. Dauginami šakniastiebių dalimis ir sėklomis. Sėjama tą patį rudenį, bet išdygsta dažniausiai po metų. Galima sėti ir pavasarį 1-2 mėn. stratifikuotas sėklas. Sėjinukai pikuojami į pritemdytą drėgną lysvę kas 25 cm. Pražysta po 4-5 metų, paskui žydi kas antri metai. Šakniastiebiai dalijami gegužės pabaigoje arba rugsėjį. Čemeriai dera su melsvėmis, eremūrais ir aukštais flioksais.