23:06, 16 sausio 2008 versija taisyti Jouli (aptarimas \| indėlis) 20 375 keitimai papildymas ← Prieš tai darytas keitimas		18:30, 29 sausio 2008 versija taisyti anuliuoti Lot-bot-as (aptarimas \| indėlis) Botai 174 866 keitimai S wz prastinimas Kitas pakeitimas →
Eilutė 5: Kalendoriniai papročiai yra vieni ankstyviausių žmonijos dvasinės kultūros kūrinių. Jie atsirado pirmiausiai verčiantis [[medžioklė\|medžiokle]] ir maisto rankiojimu, vėliau – [[žemdirbystė\|žemdirbyste]] ir [[gyvulininkystė\|gyvulinkyste]]. Liaudies tradicijos bei papročiai per tūkstančius metų suvaidino nemažą vaidmenį socialinių formų, žmonių dvasinės kultūros raidoje. Pagal tai galima rekonstruoti žmonių sąmonės vystimąsi. Beveik visa liaudies žodinė ir meninė kūryba įsitvirtino papročiuose ir [[apeigos~~\|apeigose~~]]e, kurios mažai pakeistos, buvo perduodamos iš kartos į kartą. Nors kalendorinių [[šventė\|švenčių]] šventimas dėl socialinių, ekonominių, psichologinių priežasčių vis labiau praranda „prigimtinę“ paskirtį, tačiau daugelis jos funkcijų tebėra veiksmingos. Visapusiškai lavinamas [[jaunimas\|jaunimą]], ugdomas gyvybingas, jautrus, doras, kūrybiškas, grožį mylintis žmogus. [[Folkloras]], papročiai, [[apeigos]] buvo viena svarbiausių vaikų [[auklėjimas\|auklėjimo]] ir [[lavinimas\|lavinimo]] priemonių. Viena reikšmingiausių liaudies kūrybos ypatybių, išreiškiančių liaudies [[pasaulėžiūra\|pasaulėžiūros]] esmę, kad čia neatskiriamai persipina ir dera [[grožis\|grožio]], [[dorovė]]s, pažinimo pradai, sukurdami [[harmonija\|harmoningumą]], universalumą.

Tradicija: Skirtumas tarp puslapio versijų