|
'''Celiuliozė''' – (C<sub>6</sub>H<sub>10</sub>O<sub>5</sub>)<sub>n</sub> gamtinis [[polisacharidas]], susidedantis iš [[gliukozė|D-gliukozės]] likučių sujungtų [[gliukozidinė jungtis|gliukozidinėmis jungtimis]]:
[[Image:Cellulose.jpeg|center]]
Celiuliozės molekulės yra linijinės struktūros ir didelės molekulinės masės. Jos ištiestos konformacijos. Tai seka iš elementarių grandžių sujungimo pagal [[transtipas|transtipą]].
Kiekvienoje elementarioje grandyje yra trys [[hidroksilo grupė]]s. Tos grupės sudaro daugybę [[vandenilinė jungtis|vandenilinių jungčių]] tarp [[makromolekulė|makromolekulių]], todėl celiuliozė mechaniškai tvirta. Būtent šią jos savybę panaudoja gamta: celiuliozė – konstrukcinė [[augalas|augalų]] medžiaga ([[mediena|medienoje]] jos yra ~50%). [[Augalinė ląstelė|Augalinėse ląstelėse]] ji sudaro [[ląstelės sienelė]]s kaip [[kompozitas|kompozito]] [[armatūra|armatūrą]], kur tarpai užpildyti kitais angliavandeniais (pvz.,[[ pektinai]]s).
Supinti celiuliozės plaušeliai sudaro [[popierius|popieriaus]] pagrindą (filtravimo popierius – praktiškai gryna celiuliozė). Gaminant popierių, reikia atskirti celiuliozę nuo kitų junginių, esančių medienoje. Kai kuriuose augaluose ([[linas|linuose]], [[kanapė]]se, [[medvilnė]]je ir t.t.) celiuliozės [[molekulė]]s išsidėsčiusios lygiagrečiai ir sudaro pluoštą. Atskirti nuo kitų [[augalas|augalo]] dalių, tie natūralūs pluoštai vartojami gaminti siūlams, audiniams, lynams, vatai.
Norint pagaminti pluoštą iš celiuliozės, gautos perdirbant [[mediena|medieną]], reikia visas jos [[molekulė|molekules]] suorientuoti lygiagrečiai viena kitai. Tam tikslui [[polimeras|polimero]] tirpalas arba lydalas paprastai spaudžiamas per labai mažo skersmens skylutę ([[filjeras|filjerą]]). Bet celiuliozė kaitinama nesilydo, o skyla ir netirpsta jokiuose [[tirpiklis|tirpikliuose]]. Ją galima ištirpinti tik chemiškai modifikuotą.
Celiuliozė turi -OH grupių, todėl ji sudaro [[esteris|esterius]] ir su [[mineralinė rūgštis|mineralinėmis]], ir su [[karboninė rūgštis|karboninėmis]] [[rūgštis|rūgštimis]]. Tose medžiagose [[vandenilinė jungtis|vandenilinių jungčių]] tarp molekulių arba visai nebūna (jeigu jos visos -OH grupės virto esterinėmis), arba jų daug mažiau negu pradinėje celiuliozėje. Todėl celiuliozės esteriai tirpsta daugelyje organinių tirpiklių ir juos galima panaudoti gaminant įvairų [[lakas|laką]] (iš celiuliozės [[nitratas|nitratų]]), plėvelę bei pluoštą (iš celiuliozės [[diacetatas|diacetatų]] ir [[triacetatas|triacetatų]]). Celiuliozės [[trinitratas]] ([[piroksilinas]]) – [[bedūmis parakas|bedūmio parako]] pagrindas.
Celiuliozė reaguoja su vario (II) hidroksilo amoniakiniu tirpalu, sudarydama [[vanduo|vandenyje]] tirpstantį [[glikoliatinis kompleksas|glikoliatinį kompleksą]]. Jis tirpus dėl to, kad [[polimeras|polimero]] grandinės įgauna neigiamą krūvį ir atstumia viena kitą.
Daugelio [[Gyvūnas|gyvūnų]] (ir [[žmogus|žmogaus]]) [[organizmas|organizmuose]] nėra [[fermentas|fermento]], gebančio hidrolizuoti [[gliukozidinė jungtis|gliukozidines jugtis]], todėl celiuliozė netinka [[maistas|maistui]]. Tokį fermentą gamina kai kurie [[mikroorganizmas|mikroorganizmai]], gyvenantys atrajojančių gyvulių, [[termitas|termitų]], skruzdėlių-medgraužių [[skrandis|skrandžiuose]] bei [[dirvožemis|dirvožemyje]]. Todėl minėti gyvūnai gali maitintis celiulioze. Dirvožemio [[baktrija|bakterijos]] pagreitina celiuliozės, esančios nukritusiuose [[lapas|lapuose]], [[medis|medžių]] [[kamienas|kamienuose]] ir t.t. irimą.
Žmogaus žarnyne celiuliozė nevirškinama, tačiau maiste jos vis tiek turi būti. Maisto produktų celiuliozė priskiriama vadinamosioms maisto skaiduloms, ji svarbi normaliam žmogaus [[žarnynas|žarnyno]] veikimui, nes skatina [[peristaltika|peristaltiką]], padeda su [[išmatos|išmatomis]] šalinti kai kurias medžiagų apykaitos atliekas (pvz., [[tulžies pigmentai|tulžies pigmentus]], susidarančius skaldant [[hemoglobinas|hemoglobino]] [[hemas|hemo]] grupes).
Celiuliozė turi daug -OH grupių, todėl ji labai hidrofilinė, tačiau dėl didelės molekulinės masės ir tarpusavio jungčių netirpsta, o tik brinksta. Celiuliozės skaidymo produktai dirvoje virsta pagrindinėmis [[humusas|humuso]] sudėtinėmis medžiagomis, kurios išlaiko savo hidrofiliškumą. Dėl hidrofilinių savybių daug humuso turintys [[gruntas|gruntai]] gerai sulaiko vandenį ir vandenyje ištirpusių druskų jonus, todėl humusingi [[dirvožemis|dirvožemiai]] būna derlingi. O celiuliozingi augalų likučiai (nukritę lapai, [[šiaudai]], smulkios [[durpės]], žolėdžių [[mėšlas]]) tinka naudoti kaip [[organinės trąšos]] dirvožemio struktūrai gerinti.
[[kategorija:Polimerai]]
[[ar:سليولوز]]
[[bg:Целулоза]]
[[bs:Celuloza]]
[[ca:Cel·lulosa]]
[[cs:Celulóza]]
[[da:Cellulose]]
[[de:Cellulose]]
[[en:Cellulose]]
[[eo:Celulozo]]
[[es:Celulosa]]
[[et:Tselluloos]]
[[fa:سلولز]]
[[fi:Selluloosa]]
[[fr:Cellulose]]
[[he:תאית]]
[[hr:Celuloza]]
[[hu:Cellulóz]]
[[id:Selulosa]]
[[io:Celulozo]]
[[is:Sellulósi]]
[[it:Cellulosa]]
[[ja:セルロース]]
[[mk:Целулоза]]
[[ms:Selulosa]]
[[nl:Cellulose]]
[[nn:Cellulose]]
[[no:Cellulose]]
[[oc:Cellulòsa]]
[[pl:Celuloza]]
[[pt:Celulose]]
[[ru:Целлюлоза]]
[[sh:Celuloza]]
[[simple:Cellulose]]
[[sl:Celuloza]]
[[sq:Celuloza]]
[[sr:Целулоза]]
[[su:Selulosa]]
[[sv:Cellulosa]]
[[th:เซลลูโลส]]
[[tr:Selüloz]]
[[uk:Целюлоза]]
[[vi:Cellulose]]
[[zh:纤维素]]
| 