Turkmėnijos istorija: Skirtumas tarp puslapio versijų
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
S →Nuo antikos iki XIX amžiaus pabaigos: pataisyta pagal Konsultanto pastabą |
Rusija užkariavo Turkmėnistaną 1894, o ne 1984 |
||
Eilutė 11:
[[XI amžius|XI amžiuje]] dabartinio Turkmėnistano teritoriją užkariavo [[tiurkai|tiurkų]] gentis ogūzai, kurie susimaišę su vietiniais iraniečiais davė pradžią turkmėnų tautai. Šiame amžiuje susikūrė pirmoji turkmėnų valstybė – [[Seldžiukų imperija]]. Imperija sužlugo [[XII amžius|XII amžiuje]] ir turkmėnai prarado nepriklausomybę, kai [[Mongolų imperija|Mongolijos]] imperatorius [[Čingischanas]] verždamasis į vakarus užėmė regioną Kaspijos jūros rytuose. Kitus septynis amžius dabartinio turkmėnai priklausė įvairioms imperijoms ir kariavo tarpusavyje. Laikoma, kad [[XIII amžius|XIII]] – [[XVI amžius|XVI]] amžiais turkmėnai galutinai susiformavo kaip atskira etninė grupė. Turkmėnams migruojant iš Mangyšlako pusiasalio, esančio dabartinio [[Kazachstanas|Kazachstano]] teritorijoje, [[Iranas|Irano]] sienos ir [[Amudarja|Amudarjos]] baseino link vystėsi turkmėnų genčių bendruomenės kultūrinės tradicijos, kurios tapo turkmėnų tautinės savimonės pamatu.
Tarp XVII ir [[XIX amžius|XIX]] amžių Turkmėnistaną valdė Persijos šachai, Chivos chanai, Bucharos emyrai ir Afganistano valdovai. Tuo metu didžioji [[Vidurinė Azija|vidurinės Azijos]] teritorijos dalis buvo neištyrinėta ir nežinoma [[Europa|Europai]] bei vakarų pasauliui. Dėl šios teritorijos kontroliavimo konkuravo [[Britanijos imperija]] ir [[Rusijos imperija]]. Nepaisant to, kad verždamasi į centrinę Aziją, Rusija susidūrė su dideliu turkmėnų pasipriešinimu, apie [[
== Sovietiniai laikai ==
| |||