Šaudymo sparta: Skirtumas tarp puslapio versijų

Ištrintas turinys Pridėtas turinys
JAnDbot (aptarimas | indėlis)
Rencas (aptarimas | indėlis)
SNėra keitimo santraukos
Eilutė 1:
[[Image:Musketeers.jpg|right|thumb|300px|[[Muškietininkas|Muškietininkai]] šaudo [[muškieta|muškietomis]] [Rekonstrukcija]. ]]
 
'''Šaudymo sparta''' (angl. ''rate of fire''; rus. ''темп стрельбы, скорострельность'') – taktinis techninis šaunamo ginklo ([[pistoletas|pistoleto]], [[6autuvasšautuvas|šautuvo]], [[kulkosvaidis|kulkosvaidžio]], [[patranka|patrankos]], [[minosvaidis|minosvaidžio]], [[arbaletas|arbaleto]], [[katapulta|katapultos]] ir pan.) rodiklis, paleidžiamų [[šūvis|šūvių]] skaičius per minutę. Matavimo vienetas – šūviai per minutę (angl. ''rounds per minute, RPM'' arba ''round/min''), šūviai per sekundę ar minučių skaičius vienam šūviui.
 
Tai viena svarbiausių šaunamojo ginklo charakteristikų. Ji dalinai priklauso ne tik nuo paties ginklo konstrukcijos, bet ir nuo aplinkybių (aplinkos temperatūros, šovinių [[parakas|parako]] kokybės, [[šaulys|šaulio]] ar [[įgula|įgulos]] įgūdžių ir [[fiziologija|fiziologinės]] būsenos ir pan.). Dėl temperatūros įtakos daugelio automatinių ginklų reali šaudymo sparta keičiasi šaunant ilgą seriją, nes įkaista ginklo mechanizmas, kas keičia ginklo mechanines charakteristikas. Todėl šaudymo spartos apibūdinimas „kiek šūvių iššauna per minutę“ ne visiškai tikslus, nes tai ne realus konkretus dydis, o statistinė charakteristika.
 
[[Image:15in howitzer Menin Rd 5 October 1917.jpg|thumb|right|250px|15 colių (381 mm) JAV [[haubica|haubicos]] užtaisymas ([[Pirmasis pasaulinis karas]])]]
Rankinio taisymo ginklų ([[dėtuvinis šautuvas|dėtuviniai šautuvai]], didelio kalibro patrankos) šaudymo sparta daugiausia priklauso nuo šaulio ar įgulos [[treniruotumas|treniruotumo]], [[nuovargis|nuovargio]], kitų [[ribojantis veiksnys|ribojančių veiksnių]]. Daug lemia [[ergonomika|ergonominiai]] veiksniai – pvz., šautuvo šaudymo sparta priklauso nuo užtaisomosios rankenėlės įtaisymo vietos ir formos, automatinio ginklo – nuo [[dėtuvė]]s pakeitimo patogumo ir t.t. [[TraukianojiTraukiamoji artilerija|Traukiamosios artilerijos]] patrankos šaudymo sparta bus didesnė, negu tos pačios konstrukcijos patrankos, įmontuotos [[savaeigis pabūklas|savaeigiame pabūkle]] ar forto [[kaponierius|kaponieriuje]] šaudymo sparta, nes patrankos įgula galės laisviau judėti užtaisydama. Uždarose erdvėse įrengtų neautomatinių patrankų šaudymo spartą lemia ir šaudmenų talpyklų išdėstymas, net vidinės erdvės [[vėdinimas|vėdinimo]] kokybė – blogai vėdinamoje patalpoje dėl susikaupiančių parako dujų įgula greičiau nuvargsta, dėl ko šaudymo sparta blogėja. Didelio [[kalibras|kalibro]] rankinio užtaisymo artilerijos šaudymo sparta priklauso nuo [[šaudmenys|šaudmenų]] tipo (unitariniai šaudmenys ar ne) ir masės (kiek jėgos reikia šaudmeniui pakelti, ar tai gali padaryti vienas žmogus).
 
Automatinių ginklų (kulkosvaidžių, [[aviacinė patranka|aviacinių patrankų]]) šaudymo sparta yra iš esmės mechanikos savybė.
 
Tobulėjant ginklams jų šaudymo sparta didėja. Nedideli šaulių daliniai, ginkluoti šiuolaikiniais automatiniais ginklais (automatais ir kulkosvaidžiais) duoda didesnį ugnies tankį, negu gerokai didesni daliniai, ginkluoti neautomatiniais ginklais. Karinių dalinių ugnies galios didėjimas daugiausia susijęs būtent su padidėjusia šiuolaikinių ginklų šaudymo sparta.
Geru pavyzdžiu ginklo, padidinusio ugnies galią per šaudymo spartą, buvoyra [[Maksimas (kulkosvaidis)|Maksimo kulkosvaidžiųkulkosvaidžiai]] atsiradimas. Maksimai„Maksimai“ užtikrino taiklią, pastovią ugnį (dėl šių dienų akimis griozdiškos, bet efektyvios vandeninės aušinimo sistemos).
 
= Techninė šaudymo sparta =
[[Image:HH-3-minigun-vietnam-19681710.gif|thumb|right|JAV [[sraigtasparnis|sraigtasparnio]] kulkosvaidininkas Vietname šaudo iš ''[[M134 Minigun]]'' (1968 m.)]]
Techninė šaudymo sparta (angl. ''cyclic rate'') – didžiausia techniškai įmanoma šaudymo sparta. Automatinio ginklo techninė šaudymo sparta yra šūvių skaičius per minutę, jei būtų šaudoma naudojant pakankamai didelio dydžio dėtuvę ar ilgą juostą. Apima ginklo veikimo ciklą (užtaisymas, [[spyna (ginklai)|spynos]] užrakinimas, [[šūvis]], atrakinimas, [[gilzėtūta|tūtelės]]s išmetimas). Nemažai ginklų pilną dėtuvę iššaudo greičiau nei per minutę. Tuomet techninė šaudymo sparta (šūviai per minutę) gaunama perskaičiuojant.
 
Daugelio automatų ir automatinių šautuvų techninė šaudymo sparta yra 500-800 šūv./min. Tipiško pėstininkų kulkosvaidžio techninė šaudymo sparta yra 600-1200 šūv./min. Itin didele šaudymo sparta pasižymi dalis [[aviacinė ginkluotė|aviacinės ginkluotės]] (tiek skirtos šaudyti į antžeminius taikinius, tiek į oro taikinius). Tai susiję su didelių skrydžio greičiu – kad taikinį kliudytų pakankamai daug kulkų, šaudymo sparta turi didelė. Tai buvo ypač svarbu šautuvinio kalibro [[aviacinis kulkosvaidis|aviaciniams kulkosvaidžiams]] [[2PK|Antrojo pasaulinio karo]] metais. [[AvaicinėAviacinė patranka|Aviacinės patrankos]] šaudo lėčiau, nes kitaip pernelyg greitai iššaudytų visus šaudmenis, be to, jų kalibras didesnis, tad dažnai pakanka, kad pataikytų keletas keli sviediniai. Pvz., [[JAV]] aviacinio šešiavamzdžio 7,62 mm kulkosvaidžio ''[[M134 Minigun]]'' techninė šaudymo sparta yra iki 6000 šūv./min.
Nemažai automatinių šaulių ginklų turėtųturi specialiai sumažintą techninę šaudymo spartą, kad šaulys per greitai neiššaudytų dėtuvės. Tam šaudymo mechanizme įtaisyti specialūs lėtinantys įtaisai.
 
= Kovinė šaudymo sparta =
Kovinė šaudymo sparta (''kitaip – praktinė šaudymo sparta'')(angl. ''effective rate'') – tai šaudymo sparta, įskaitant laiką, sugaištamą nusitaikymui, užtaisymui, ugnies perkėlimui, įkaitusių [[Ginklo vamzdis|vamzdžių]] keitimui ir pan. Paprastai kulkosvaidžiais šaudoma trumpomis papliūpomis, kadangi tenka surasti naują taikinį ir perkelti ugnį. Kartu tai apsaugo kulkosvaidžio vamzdį nuo perkaitimo. Kovinė šaudymo sparta yra mažesnė už techninę spartą.
 
= Ribojantys veiksniai =
Eilutė 29:
Kaisdamas vamzdis plečiasi, tad jo faktinis [[kalibras]] didėja, [[kulka]] ([[sviedinys]]) ima vis silpniau įsikirsti į [[graižtva]]s, tad mažiau įsisuka ir prastėja kulkos stabilizacija ir ginklo taiklumas. Dujos ima veržtis pro kulkos (sviedinio) šonus, dėl ko mažėja kulkos greitis. Įkaistant šaudymo mechanizmui judančios dalys gali įstrigti ir ginklas užsikirsti. Arba į perkaitusį lizdą įstumtas šovinys gali iššauti nuo karščio per anksti, dar nemušus [[kapsulė]]s. Tai ypač aktualu kuriamiems [[Begilzis šovinys|begilziams šoviniams]], kadangi ten presuotas parakas tiesiogiai liečia įkaitusią lizdo sienelę.
 
Priemonių nuo perkaitimo yra keletas.:
* Pirma, kulkosvaidžių vamzdžiai daromi masyvesni, kad sugertų daugiau šilumos ir mažiau plėstųsi.
 
* Antra, kulkosvaidžių vamzdžiai daromi greitai keičiamais (o į kulkosvaidžio komplektą įeina vienas ar du atsarginiai vamzdžiai, kuriuos galima per keletą sekundžių pakeisti. Kartais – ir specialios pirštinės, rankoms apsaugoti keičiant įkaitusį vamzdį).
Pirma, kulkosvaidžių vamzdžiai daromi masyvesni, kad sugertų daugiau šilumos ir mažiau plėstųsi.
* Trečia, vamzdis aušinamas [[vanduo|vandeniu]], kuris pasižymi didele šilumine talpa.
 
Vandeniu aušinami ginklai efektyviai atsikrato šilumos, bet yra sunkūs (pvz., oru aušinamas ''[[M2 Browning]]'' sunkusis kulkosvaidis sveria 38 kg, o vandeniu aušinama to paties kulkosvaidžio versija sveria 66 kg įskaitant [[aušalas|aušalą]]) ir jautrūs aušinimo kontūro pažeidimams. Dėl šių priežasčių vandeniu aušinami kulkosvaidžiai mažai kur naudojami. Aviaciniams kulkosvaidžiams ir automatinėms patrankoms aušinimo sistemų nereikia, nes juos aušina skrendant aptekantis oras.
Antra, kulkosvaidžių vamzdžiai daromi greitai keičiamais (o į kulkosvaidžio komplektą įeina vienas ar du atsarginiai vamzdžiai, kuriuos galima per keletą sekundžių pakeisti. Kartais – ir specialios pirštinės, rankoms apsaugoti keičiant įkaitusį vamzdį).
 
Trečia, vamzdis aušinamas [[vanduo|vandeniu]], kuris pasižymi didele šilumine talpa.
Vandeniu aušinami ginklai efektyviai atsikrato šilumos, bet yra sunkūs (pvz., oru aušinamas ''[[M2 Browning]]'' sunkusis kulkosvaidis sveria 38 kg, o vandeniu aušinama to paties kulkosvaidžio versija sveria 66 kg įskaitant [[aušalas|aušalą]]) ir jautrūs aušinimo kontūro pažeidimams. Dėl šių priežasčių vandeniu aušinami kulkosvaidžiai mažai kur naudojami. Aviaciniams kulkosvaidžiams ir automatinėms patrankoms aušinimo sistemų nereikia, nes juos aušina skrendant aptekantis oras.
== Šaudmenų stygius ==
''M134 Minigun'' vienos sekundės (techninė šaudymo sparta 100 šūv./min.) papliūpa iššauna ~2,5 kg šovinių. Todėl aišku, kad toks ginklas gali būti naudojamas tik turint didelę šovinių atsargą, o pėstininkai tiek šaudmenų negali nešioti. Todėl tokie šoviniams „neekonomiški“ ginklai naudojami tik įtvirtinimuose ir transporto priemonėse.
eilutė 71 ⟶ 69:
| width="139" | <p align="center">200-1000</p>
|-
! <p>[[Haubica]], patranka, beatošliaužis pabūklas</p>
| width="142" | <p align="center">-</p>
| width="139" | <p align="center">2-6</p>
|-
! <p>[[Minosvaidis]]</p>
| width="142" | <p align="center">-</p>
| width="139" | <p align="center">5-25</p>