Šaudymo sparta: Skirtumas tarp puslapio versijų
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
S robotas Pridedama: es:Cadencia de tiro, pt:Cadência de tiro |
SNėra keitimo santraukos |
||
Eilutė 1:
[[Image:Musketeers.jpg|right|thumb|300px|[[Muškietininkas|Muškietininkai]] šaudo [[muškieta|muškietomis]] [Rekonstrukcija]. ]]
'''Šaudymo sparta''' (angl. ''rate of fire''; rus. ''темп стрельбы, скорострельность'') – taktinis techninis šaunamo ginklo ([[pistoletas|pistoleto]], [[
Tai viena svarbiausių šaunamojo ginklo charakteristikų. Ji
[[Image:15in howitzer Menin Rd 5 October 1917.jpg|thumb|right|250px|15 colių (381 mm) JAV [[haubica|haubicos]] užtaisymas ([[Pirmasis pasaulinis karas]])]]
Rankinio taisymo ginklų ([[dėtuvinis šautuvas|dėtuviniai šautuvai]], didelio kalibro patrankos) šaudymo sparta daugiausia priklauso nuo šaulio ar įgulos [[treniruotumas|treniruotumo]], [[nuovargis|nuovargio]], kitų [[ribojantis veiksnys|ribojančių veiksnių]]. Daug lemia [[ergonomika|ergonominiai]] veiksniai – pvz., šautuvo šaudymo sparta priklauso nuo užtaisomosios rankenėlės įtaisymo vietos ir formos, automatinio ginklo – nuo [[dėtuvė]]s pakeitimo patogumo ir t.t. [[
Automatinių ginklų (kulkosvaidžių, [[aviacinė patranka|aviacinių patrankų]]) šaudymo sparta yra iš esmės mechanikos savybė.
Tobulėjant ginklams jų šaudymo sparta didėja. Nedideli šaulių daliniai, ginkluoti šiuolaikiniais automatiniais ginklais (automatais ir kulkosvaidžiais) duoda didesnį ugnies tankį, negu gerokai didesni daliniai, ginkluoti neautomatiniais ginklais. Karinių dalinių ugnies galios didėjimas daugiausia susijęs būtent su padidėjusia šiuolaikinių ginklų šaudymo sparta.
Geru pavyzdžiu ginklo, padidinusio ugnies galią per šaudymo spartą,
= Techninė šaudymo sparta =
[[Image:HH-3-minigun-vietnam-19681710.gif|thumb|right|JAV [[sraigtasparnis|sraigtasparnio]] kulkosvaidininkas Vietname šaudo iš ''[[M134 Minigun]]'' (1968 m.)]]
Techninė šaudymo sparta (angl. ''cyclic rate'') – didžiausia techniškai įmanoma šaudymo sparta. Automatinio ginklo techninė šaudymo sparta yra šūvių skaičius per minutę, jei būtų šaudoma naudojant pakankamai didelio dydžio dėtuvę ar ilgą juostą. Apima ginklo veikimo ciklą (užtaisymas, [[spyna (ginklai)|spynos]] užrakinimas, [[šūvis]], atrakinimas, [[
Daugelio automatų ir automatinių šautuvų techninė šaudymo sparta yra 500-800 šūv./min. Tipiško pėstininkų kulkosvaidžio techninė šaudymo sparta yra 600-1200 šūv./min. Itin didele šaudymo sparta pasižymi dalis [[aviacinė ginkluotė|aviacinės ginkluotės]] (tiek skirtos šaudyti į antžeminius taikinius, tiek į oro taikinius). Tai susiję su didelių skrydžio greičiu – kad taikinį kliudytų pakankamai daug kulkų, šaudymo sparta turi didelė. Tai buvo ypač svarbu šautuvinio kalibro [[aviacinis kulkosvaidis|aviaciniams kulkosvaidžiams]] [[2PK|Antrojo pasaulinio karo]] metais. [[
Nemažai automatinių šaulių ginklų
= Kovinė šaudymo sparta =
Kovinė šaudymo sparta (''kitaip – praktinė šaudymo sparta'')(angl. ''effective rate'') – tai šaudymo sparta, įskaitant laiką, sugaištamą nusitaikymui, užtaisymui, ugnies perkėlimui, įkaitusių [[Ginklo vamzdis|vamzdžių]] keitimui ir pan. Paprastai kulkosvaidžiais šaudoma trumpomis papliūpomis, kadangi tenka surasti naują taikinį ir perkelti ugnį. Kartu tai apsaugo kulkosvaidžio vamzdį nuo perkaitimo. Kovinė šaudymo sparta yra mažesnė už techninę spartą.
= Ribojantys veiksniai =
Eilutė 29:
Kaisdamas vamzdis plečiasi, tad jo faktinis [[kalibras]] didėja, [[kulka]] ([[sviedinys]]) ima vis silpniau įsikirsti į [[graižtva]]s, tad mažiau įsisuka ir prastėja kulkos stabilizacija ir ginklo taiklumas. Dujos ima veržtis pro kulkos (sviedinio) šonus, dėl ko mažėja kulkos greitis. Įkaistant šaudymo mechanizmui judančios dalys gali įstrigti ir ginklas užsikirsti. Arba į perkaitusį lizdą įstumtas šovinys gali iššauti nuo karščio per anksti, dar nemušus [[kapsulė]]s. Tai ypač aktualu kuriamiems [[Begilzis šovinys|begilziams šoviniams]], kadangi ten presuotas parakas tiesiogiai liečia įkaitusią lizdo sienelę.
Priemonių nuo perkaitimo yra keletas
* Pirma, kulkosvaidžių vamzdžiai daromi masyvesni, kad sugertų daugiau šilumos ir mažiau plėstųsi. ▼
* Antra, kulkosvaidžių vamzdžiai daromi greitai keičiamais (o į kulkosvaidžio komplektą įeina vienas ar du atsarginiai vamzdžiai, kuriuos galima per keletą sekundžių pakeisti. Kartais – ir specialios pirštinės, rankoms apsaugoti keičiant įkaitusį vamzdį). ▼
▲Pirma, kulkosvaidžių vamzdžiai daromi masyvesni, kad sugertų daugiau šilumos ir mažiau plėstųsi.
* Trečia, vamzdis aušinamas [[vanduo|vandeniu]], kuris pasižymi didele šilumine talpa. ▼
Vandeniu aušinami ginklai efektyviai atsikrato šilumos, bet yra sunkūs (pvz., oru aušinamas ''[[M2 Browning]]'' sunkusis kulkosvaidis sveria 38 kg, o vandeniu aušinama to paties kulkosvaidžio versija sveria 66 kg įskaitant [[aušalas|aušalą]]) ir jautrūs aušinimo kontūro pažeidimams. Dėl šių priežasčių vandeniu aušinami kulkosvaidžiai mažai kur naudojami. Aviaciniams kulkosvaidžiams ir automatinėms patrankoms aušinimo sistemų nereikia, nes juos aušina skrendant aptekantis oras.
▲Antra, kulkosvaidžių vamzdžiai daromi greitai keičiamais (o į kulkosvaidžio komplektą įeina vienas ar du atsarginiai vamzdžiai, kuriuos galima per keletą sekundžių pakeisti. Kartais – ir specialios pirštinės, rankoms apsaugoti keičiant įkaitusį vamzdį).
▲Trečia, vamzdis aušinamas [[vanduo|vandeniu]], kuris pasižymi didele šilumine talpa.
▲Vandeniu aušinami ginklai efektyviai atsikrato šilumos, bet yra sunkūs (pvz., oru aušinamas ''[[M2 Browning]]'' sunkusis kulkosvaidis sveria 38 kg, o vandeniu aušinama to paties kulkosvaidžio versija sveria 66 kg įskaitant [[aušalas|aušalą]]) ir jautrūs aušinimo kontūro pažeidimams. Dėl šių priežasčių vandeniu aušinami kulkosvaidžiai mažai kur naudojami. Aviaciniams kulkosvaidžiams ir automatinėms patrankoms aušinimo sistemų nereikia, nes juos aušina skrendant aptekantis oras.
== Šaudmenų stygius ==
''M134 Minigun'' vienos sekundės (techninė šaudymo sparta 100 šūv./min.) papliūpa iššauna ~2,5 kg šovinių. Todėl aišku, kad toks ginklas gali būti naudojamas tik turint didelę šovinių atsargą, o pėstininkai tiek šaudmenų negali nešioti. Todėl tokie šoviniams „neekonomiški“ ginklai naudojami tik įtvirtinimuose ir transporto priemonėse.
eilutė 71 ⟶ 69:
| width="139" | <p align="center">200-1000</p>
|-
! <p>[[Haubica]], patranka, beatošliaužis pabūklas</p>
| width="142" | <p align="center">-</p>
| width="139" | <p align="center">2-6</p>
|-
! <p>[[Minosvaidis]]</p>
| width="142" | <p align="center">-</p>
| width="139" | <p align="center">5-25</p>
|