17:37, 14 sausio 2008 versija taisyti Aleksasfi (aptarimas \| indėlis) 1 683 keitimai Naujas puslapis: '''Tanžero krizė''' arba '''Pirmoji Maroko krizė''' - tarptautinis konfliktas, vykęs nuo 1905 m. kovo iki 1906 m. gegužės. Konfliktas vyko dėl [[Prancūzija\|Prancūzi...		23:46, 14 sausio 2008 versija taisyti anuliuoti Aleksasfi (aptarimas \| indėlis) 1 683 keitimai SNėra keitimo santraukos Kitas pakeitimas →
Eilutė 1: '''Tanžero krizė''' arba '''Pirmoji Maroko krizė''' - tarptautinis konfliktas, vykęs nuo [[1905]] m. kovo iki [[1906]] m. gegužės. Konfliktas vyko dėl [[Prancūzija\|Prancūzijos]] ir [[Vokietija\|Vokietijos]] ginčo dėl [[Marokas\|Maroko]] sultonato kontrolės. [[Šiaurės Afrika\|Šiaurės Afrikos]] pasidalinimas prasidėjo dar [[1830]] m., kai Prancūzija užėmė [[Alžyras\|Alžyrą]], iro [[1881]] m. –ir [[Tunisas\|Tunisą]]. Sekančia kolonija turėjo tapti Marokas irtad Prancūzija [[XX a.]] pradžioje pradėjo ruošti „diplomatinę dirvą“. Pagal slaptą [[1901]] m. [[sausio 1]] d. Prancūzijos – [[Italija\|Italijos]] susitarimą, [[Libija]] atiteko Italijai, pagal [[1904]] m. [[balandžio 8]] d. susitarimą [[Anglija\|Anglijai]] atiteko [[Egiptas]], o pagal tų pačių metų [[spalio 7]] d. Prancūzija ir [[Ispanija]] susitarė dėl Maroko padalinimo. Prancūzija Marokui suteikė 62,2 mln. frankų paskolą, Marokui nepalankiomis sąlygomis. Bankai – kreditoriai gavo teisę ne tik į visus valstybės muito mokesčius, bet ir teisę kištis į šalies finansinę politiką. [[1905]] m. pradžioje Prancūzija pabandė priversti Maroką įsileisti į šalį karo patarėjus. Bet [[1905]] m. [[kovo 31]] d. netikėtai į [[Tanžeras\|Tanžerą]] atvyko Vokietijos kaizeris[[ Vilhelmas II]], kuris palaikė Maroko nepriklausomybę ir pažadėjo paramą, bei pasiūlė sukurti gynybinę sąjungą. Šis Vokietijos žingsnis atitiko jos vykdomą politiką arabų šalių atžvilgiu. Aštrindami situaciją Maroke, Vokietijos diplomatai tikėjosi patikrinti [[Prancūzijos–Rusijos sąjunga\|Prancūzijos–Rusijos sąjungą]], nes tuo metu Prancūzija buvo likusi viena, – [[Rusijos imperija\|Rusija]] kariavo su [[Japonija]] ([[Rusijos–Japonijos karas]]). Prancūzija Marokui suteikė 62,2 mln. frankų paskolą, Marokui nepalankiomis sąlygomis. Bankai – kreditoriai gavo teisę ne tik į visus valstybės muito mokesčius, bet ir teisę kištis į šalies finansinę politiką. [[1905]] m. pradžioje Prancūzija pabandė priversti Maroką įsileisti į šalį karo patarėjus. Bet [[1905]] m. [[kovo 31]] d. netikėtai į [[Tanžeras\|Tanžerą]] atvyko Vokietijos kaizeris [[Vilhelmas II]], kuris palaikė Maroko nepriklausomybę ir pažadėjo paramą, bei pasiūlė sukurti gynybinę sąjungą. Šis Vokietijos žingsnis atitiko jos vykdomą politiką arabų šalių atžvilgiu. Aštrindama situaciją Maroke, Vokietijos diplomatai tikėjosi patikrinti [[Prancūzijos–Rusijos sąjunga\|Prancūzijos–Rusijos sąjungą]], nes [[Rusijos imperija\|Rusija]] kariavo su [[Japonija]] ([[Rusijos–Japonijos karas]]) ir Prancūzija negalėjo tikėtis sąjungininkės paramos. Vokietijos veiksmai sukėlė šoką, atsistatydino net karingasis Prancūzijos užsienio reikalų ministras [[Teofilis Delkasė]] (Théophile Delcassé). [[1906]] m. [[sausio 3]] d. Prancūzija pradėjo armijos per dislokavimą prie Vokietijos sienos. Vokietijai reikalaujant buvo sukviesta Ispanijos mieste [[Alchesirasas\|Alchesirase]] konferencija (A[[lchesiraso konferencija]]), kuri vyko nuo [[1906]] m. [[sausio 16]] d. iki [[balandžio 7]] d. Vokietija atsidūrė politinėje izoliacijoje (ją palaikė tik [[Austrija-Vengrija\|Austro–Vengrija]]) ir turėjo atsitraukti. Prancūzijos siekis skelbti Maroką savo protektoratu buvo atidėtas. Tik po penkių metų Prancūzija ir Vokietija vėl susikibo dėl Maroko kontrolės (žiūr. [[Agadiro krizė]]).▼ ▲Vokietijos veiksmai sukėlė šoką, atsistatydino net karingasis Prancūzijos užsienio reikalų ministras [[Teofilis Delkasė]] (Théophile Delcassé). [[1906]] m. [[sausio 3]] d. Prancūzija pradėjo armijos per dislokavimą prie Vokietijos sienos. Vokietijai reikalaujant buvo sukviesta, Ispanijos mieste [[Alchesirasas\|Alchesirase]], ~~konferencija~~konferenciją (A[[~~lchesiraso~~Alchesiraso konferencija]]), kuri vyko nuo [[1906]] m. [[sausio 16]] d. iki [[balandžio 7]] d. Konferencijos metu Vokietija atsidūrė politinėje izoliacijoje (ją palaikė tik [[Austrija-Vengrija\|Austro–Vengrija]]) ir turėjo atsitraukti. Prancūzijos siekis skelbti Maroką savo protektoratu buvo atidėtas. ~~Tik po~~Po penkių metų Prancūzija ir Vokietija vėl susikibo dėl Maroko kontrolės (žiūr. [[Agadiro krizė]]). {{ist-stub}}

Tanžero krizė: Skirtumas tarp puslapio versijų