Rytų galindai: Skirtumas tarp puslapio versijų
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
SNėra keitimo santraukos |
|||
Eilutė 1:
'''Rytų galindai''', XV-XVI a. išnykusi rytų [[baltai|baltų]] gentis, archeologų tapatinama su III ir IV a. sandūroje susiformavusiu Moščinų kultūros nešėjų etnosu. „Rytų galindais“ ši gentis vadinama sąlyginai, taip ją atskiriant nuo kitų – vadinamųjų [[galindai|vakarų galindų]].
Pirmą kartą ''coldae'' vardu rytų galindai paminėti [[VI amžius|VI a.]] viduryje Rytų Romos imperijos istoriko Jordano veikale ''Getika'' (''De origine actibusque getarum''). Galimas daiktas, kad žodžiu ''coldae'' Jordanas perteikė suslavintą rytų galindų savivardį.
Eilutė 5:
[[rusėnai|Rusėnų]] metraščiuose rytų galindai (''goliad''', ''goliadi'') minimi nuo [[1058]] m.; XII-XIV a. šios genties gyventa tuoj į pietvakarius nuo galindų žemėje įkurtos [[Maskva|Maskvos]], daugiausia Protvos (kairysis [[Oka|Okos]] intakas) baseine.
Pasak archeologų, darbo įrankius ir ginklus (kirvius, [[pjautuvas|pjautuvus]], strėlių antgalius ir kt.) rytų galindai gaminosi iš jų pačių lydytos [[geležis|geležies]].
Iki VIII a. pradžios pietvakarinis rytų galindų kaimynas buvo baltiškos Koločino kultūros gentis (vėliau – slavai severėnai), o vakaruose rytų galindų kraštas bent iki X a. ribojosi su baltiškos Tušemlios kultūros nešėjų (*=nalšėnų?) [[etnosas|etnoso]] žemėmis. Šiaurėje bei rytuose rytų galindų kaimynai iki X a. buvo [[mariai|meriai]] ir kt. [[finai|finų]] gentys.
VIII-X a. Okos baseino galindus nuo kitų, vakariau gyvenusių baltų atskyrė į šiaurę slenkantys [[slavai]] (būsimųjų viatičių „lingvistiniai protėviai“,– viatičiai, kaip savita rusėnų etnokultūrinė grupė susiformavo rytų galindų substrato pagrindu), kurie jau VIII-IX a. asimiliavo didžiąją (pietinę) rytų galindų dalį; Protvos aukštupio rajone išlikę rytų galindai pradedant XV a. (rusų gyvenviečių Protvos aukštupio baseino miškuose ėmė rastis tik XV a. I pusėje) buvo asimiliuoti [[rusai|rusų]].
| |||